Nei prastas oras, nei apsiniaukęs dangus nesutrukdė kauniečiams susirinkti į Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelį, kur tradiciškai paminėta Kovo 11-oji.

Trispalvių vėliavų jūroje paskendęs sodelis atgijo stebimas nebylių Lietuvos didvyrių skulptūrų, skambant Justino Marcinkevičiaus eilėms. Dienos jaudulį sunkiai tramdantys šauliai, jų pėdomis sekantys vaikai ir paaugliai, kariškiai ir paprasti kauniečiai savo rankose laikė trispalves vėliavas.

Po vėliavos pakėlimo prie Nežinomo kareivio kapo ceremonijos, nuskambėjus miesto mero Andriaus Kupčinsko sveikinimui, žodį tarė ir jaunuomenės atstovai.

„Tai diena, kai lietuvių tauta susigrąžino galimybę kurti laisvę, dabartį ir ateitį. Noriu palinkėti visos moksleivijos vardu, kad atrastume jėgų būti vieningi. Didžiuokimės savo Tėvyne, branginkime ją – tegul Lietuva mus jungia dabar ir visados“, – visų moksleivių vardu susirinkusiuosius sveikino S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos moksleivis Klaudijus Melys.

Nors Nepriklausomybės atkūrimas turėjo suvienyti lietuvius, čia neišvengta ir politikos – pirmiausia prie Nežinomo kareivio kapo žengė ryškia partine simbolika pasidabinę politinių partijų atstovai. Vėliau gėles dėjo visi norintieji.

Po trijų simbolinių šūvių už laisvę, nepriklausomybę ir Kauną, su moksleiviais sustojo į gyvą grandinę nuo Karo muziejaus iki Laisvės paminko. Iš miesto mero paleista Lietuvos trispalvė keliavo per visos gyvoje grandinėje stovinčių žmonių rankas. Ji vėliau perduota pėsčiųjų žygiui per Kauną. Žygio tikslas – budinti tautinį sąmoniškumą, o jo maršrutas tęsėsi iki Botanikos sodo ir atgal.

Šventė mieste tęsėsi visą dieną – koncertavo įvairios grupės, liaudies kolektyvai.