Vakar, apie 6 val. ryto, Garliavoje prasidėjo operacija, pateksianti į Lietuvos istoriją. Tik, ko gero, ne į baltuosius jos puslapius. Pjūklais apsiginklavusiems pareigūnams įsiveržus į Kedžių namus, išnešta klykianti mažametė.

Lūžo durys, dužo stiklai

Pirmą kartą Lietuvoje teismo sprendimo vykdyti mestos neįtikimai didelės pareigūnų pajėgos. Į Klonio gatvę, prie Kedžių namų, kolonomis atžygiavo 240 policininkų. Kaukėti pareigūnai apsupo namą. Jame su globėja Neringa Venckiene, seneliais ir kitais artimaisiais buvo išsigandusi aštuonerių metų mergaitė – dar nepasibaigus vadinamajai pedofilijos bylai, teismo sprendimu motinai Laimutei Stankūnaitei grąžinta dukra.

Iš pradžių pareigūnai su benzininiais pjūklais išlaužė pagrindines lauko duris ir garažo vartus. Patekę į namo koridorių, jie bandė atidaryti užrakintas medines svetainės duris, bet nepavykus perėjo į lauko terasą. Ten jiems pavyko išdaužti stiklo paketą vitrininėse duryse ties rankena ir patekti vidun.

Pasirinkimo nepaliko

„Kada nors tu galėsi rinktis. Šiandien tu neturi pasirinkimo. Gali rinktis: arba dabar, arba už vienos minutės. Kito pasirinkimo tu neturi“, – mažametei aiškino Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos specialistė Evelina Talalienė. Mergaitė sėdėjo ant Neringos Venckienės kelių ir vis kartojo: „Nenoriu. Niekur su tavimi neisiu.“

Tai užfiksuota kompiuteryje, kuris buvo Kedžių namų svetainėje. Įsiveržę policijos pareigūnai nulenkė jo ekraną su kamera, tačiau liko veikti garso įrašo funkcija. Kambaryje dar buvo sumontuotos kelios vaizdo stebėjimo kameros, bet įsiveržę policininkai iškart jas nusuko nuo įvykio vietos.

Kambaryje dar buvo antstolė Sonata Vaicekauskienė, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė Giedrė Didžbalienė, psichologė, keli policininkai ir Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Romas Oželis.

N.Venckienė kreipėsi į komisarą prašydama neleisti vaiko teisių apsaugos specialistėms liesti ir traukti nuo jos mergaitę. Pareigūnai aiškino, kad vykdomas teismo sprendimas.

L.Stankūnaitei talkino advokatas

Netrukus į svetainę su savo advokatu Gintaru Černiausku įlėkė L.Stankūnaitė, kuri autobusiuku buvo atvežta netoli išlaužtų verandos durų. N.Venckienė pasakojo, kad tuo pačiu metu pareigūnai jai užlaužė už nugaros abi rankas, o L.Stankūnaitė ėmė traukti į save dukrą. Mergaitė klykė: „Nenoriu!“

N.Venckienė sakė, kad vienas policininkas bandė užmesti ant mergaitės antklodę, tačiau ši nuslydo.

Šios scenos mergaitės seneliai Laima ir Vytautas Kedžiai jau nematė. Jie buvo ištempti iš savo kambario.

Mergaitė buvo apkabinusi globėjos kaklą ir L.Stankūnaitei teko pavargti, kol atplėšė mergaitę. Ją spurdančią ir klykiančią, be batų, kojomis į priekį iki laukiančio prie Kedžių namo balto autobusiuko nešė dviese – L.Stankūnaitė ir jos advokatas G. Černiauskas.

Po operacijos N.Venckienė į savo namą nuėjo apsikabinusi verkiantį sūnų. Po to teisėja nuvežta į ligoninę. Jai patemptos abiejų rankų sausgyslės.

Veikė didžiulės pajėgos

Operacijoje dalyvavo 240 pareigūnų iš Kauno ir Vilniaus. Matėsi, kad jai kruopščiai pasirengta. Dar prieš 6 val. ryto pradėtos blokuoti visos gatvės, kurios jungiasi su Klonio gatve. Nebuvo įleidžiami nei automobiliai, nei pėstieji.

Žmonės bandė patekti arčiau Kedžių namų per kaimynų sklypus, lipo per tvoras. Daug žmonių buvo spėję susirinkti anksčiau arba likę nakvoti Klonio gatvėje. Jie budėjo prie Kedžių namo apsijuosę trispalvėmis vėliavomis.

Per garsiakalbius aidėjo antstolės Sonatos Vaicekauskienės ir policijos pareigūno balsai, raginantys žmones nekelti riaušių ir nesipriešinti teismo sprendimo vykdymui. Policija nuolat įspėjo žmones, kad prieš juos gali būti panaudotos dujos, guminės kulkos, elektros prietaisai, tarnybiniai šunys.

Policijos pajėgos greitai išstumdė žmones į šalis ir ėmė formuoti užtvarą. Kai kurie žmonės buvo griaunami ant žemės, užlaužtomis rankomis vedami policijos automobilių link.

Sulaikyta beveik 40 budėjusiųjų, besimeldžiančiųjų, giedančiųjų Lietuvos himną prie Kedžių namų. Pasibaigus operacijai jie buvo paleisti.

Kliūtis šalino be skrupulų

„Visi buvę kambaryje buvo metami lauk. Sakiau, kad nesu jiems kliūtis, tačiau buvau išvaryta“, – pasakojo svetainėje tą naktį miegojusi N.Vencienės pusseserė Auksė Ibenskienė. N.Venckienės teta Audronė Skučienė sakė, kad šį kartą jau nebandė priešintis pareigūnams. „Per juos kovo 23 dieną praradau dantį, todėl žinojau, kad būsiu tik sužalota ir nieko nelaimėsiu“, – kalbėjo ji.

L.Kedienė pareigūnų buvo nešte nunešta iki policijos mašinos, o jos vyras V.Kedys išvarytas į kiemą.

„Aš šaukiau: čia mano namai, kodėl mane tempiate iš namų? Viešpatie, kas darosi, kur mes gyvename? Aš pokario metais Garliavoje augau, čia stribus vaikštant mačiau, bet taip baisu nebuvo. Į namus tada niekas nesiverždavo. Ir kur dabar mano anūkė? Nematysiu jos daugiau“, – aimanavo po šturmo namo parvežta L.Kedienė.

Ji basa, apsirengusi tik palaidine ir sijonu, buvo nugabenta į Kauno rajono policijos komisariatą. Su ja sulaikyta ir A.Skučienė bei kambaryje per šturmą buvęs nuolatinis budėtojas Renaldas Ščiglinskas. Policijai teko kviesti medikus, nes moterims padidėjo kraujospūdis. L.Kedienė sakė, kad jai smarkiai šoktelėjo ir cukraus lygis, nes ji serga diabetu.

Sulaikytieji išleisti, kai atvykusi advokatė Sonata Žukauskienė pareikalavo pareigūnų teisiškai pagrįsti, dėl ko sulaikomi žmonės.