Kiek kainuoja vaiko laisvalaikis

Prasidėjus rugsėjui vaikai kimba ne tik į mokslus, bet ir į popamokinę veiklą. Jiems tai – pramoga ir tobulėjimas, o tėvams – galvosūkis, kaip neišleisti paskutinių litų.

Pigesnio baseino paieškos

"Mama, aš noriu vėl lankyti baseiną!" – tokį paauglės dukros prašymą naujų mokslo metų pradžioje išgirdo vilnietė Irma. Atrodo, viskas puiku. Sportuoti – sveika, be to, daugiau veiklos turintys vaikai rečiau nueina blogais keliais. Tačiau tėvai turi ne tik apsispręsti, koks užsiėmimas jų vaikui būtų geriausias, bet ir skaičiuoti, ar tai bus įkandama jų kišenei.

Praėjusį pavasarį Irma savo dukrą leido į plaukimo treniruotes Lietuvos vaikų ir jaunimo centre (LVJC). Aštuoni apsilankymai baseine atsiėjo 120 litų.

Tačiau šį rudenį moteris apsižiūrėjo, kad Žirmūnuose esančiame Vilniaus moksleivių sveikatos centre toks pat skaičius plaukimo treniruočių kainuoja daugiau nei perpus pigiau – 50 litų.

"Toks akivaizdus kainų skirtumas gerokai nustebino. Be to, jei vaikas suserga, pateikus gydytojo pažymą, treniruotes Vilniaus moksleivių sveikatos centre galima nukelti į kitą mėnesį. O LVJC už pirmą ligos savaitę vis tiek reikia mokėti, nors vaikas plaukimo ir nelanko", – pasakojo moteris.

Kainos neišpūstos?

LVJC direktorius Valdas Jankauskas pripažino, kad jo vadovaujamame centre užsiėmimų kainos didesnės nei kitur. Bet tai esą galima pagrįsti.

"Yra įvairių moksleivių ugdymo centrų, tačiau kiti neprisiima atsakomybės už vaikų mokymą plaukti, o būtent tokia yra mūsų specializacija. Jei kur nors ir moko, tai užsiėmimus lankančių vaikų skaičius yra nedidelis. O mūsų baseiną lanko apie pusantro tūkstančio vaikų. Bet, pavyzdžiui, Lazdynų baseinas yra labiau orientuotas į sportinius rezultatus, dėl to mes su jais nekonkuruojame," – kalbėjo V.Jankauskas.

Jis tikino, kad mokėti už treniruotes, praleistas dėl vaiko ligos, nereikia: "Jei vaikas tiesiog neateina į užsiėmimus, nors yra užsirašęs, tuomet taip – reikia mokėti. Norinčių lankyti mūsų baseiną yra labai daug, todėl negalime laikyti tuščios vietos. Tačiau jei vaikas tikrai serga ir turi gydytojo pažymą, pinigų nereikalaujame."

V.Jankauskas ironizavo, jog taikyti didesnes kainas LVJC tenka ir dėl to, kad reikia kažkaip išgyventi.

"Vilniaus moksleivių sveikatos centras dotuojamas iš sostinės savivaldybės, todėl jiems, švelniai tariant, nusispjauti. O mes iš Švietimo ir mokslo ministerijos gauname tik 30 proc. reikalingų lėšų, kitas turime susirinkti patys, – tvirtino direktorius. – Mes niekada nebuvome lepinami pinigais. Todėl tie, kurie buvo įpratę, kad gauna viską, ko tik užsimano, dabar tik garsiai verkia, kad juos muša. O mes esame įpratę dirbti sunkiomis sąlygomis, todėl dabar konkurencinėje kovoje mums lengviau. Per krizę sugebėjome savo veiklą išplėsti, pradėjome naujus projektus, netgi turėsime naują centrą Riešėje."

Mokys panaudoti žinias

LVJC vadovas pabrėžė, kad tėvai turėtų pagalvoti ne tik apie tai, ką vaikas sužinos per užsiėmimus, bet ir kaip jis sugebės tas žinias panaudoti.

"Žmogui reikalingi du batai – žinios ir gebėjimai jomis pasinaudoti. Kol kas tėvai labiau orientavosi į žinias, nors seniai įrodyta, kad šie dalykai vienodai svarbūs. Gali turėti labai daug žinių, bet iš jų nebus jokios naudos, jei nežinosi, ką su jomis veikti", – aiškino jis.

Todėl LVJC nuo šiol labiau orientuosis į bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžių tobulinimą, vaiko baimių įveikimą, mokys kūrybiškumo.

Daugiausia – muzikos mėgėjų

Pasižvalgius po įvairias popamokinės veiklos įstaigas susidaro įspūdis, kad didžiausią pasirinkimą turi į muziką linkę vaikai. Dainuoti, groti ar šokti jie gali mokytis tiek savo mokyklose, tiek savivaldybės įstaigose, tiek pas privačius mokytojus. Tik vėlgi – gerokai skiriasi kaina.

Pavyzdžiui, privačios gitaros pamokos už vieną valandą kainuoja nuo 20 iki 50 litų, būgnų – nuo 15 iki 40 litų, fortepijono – nuo 25 iki 40 litų. Ir tai tik atlygis mokytojui. Už instrumentus, literatūrą, kitus reikmenis teks mokėti papildomai.

"Kad ir kaip būtų keista, bet krizės metais norinčių pas mus mokytis vaikų padaugėjo. Nežinia, gal anksčiau pasirinkimas buvo didesnis, gal tiesiog taip sutapo, kad vaikams labai reikia saviraiškos?" – svarstė studijos "Tiks" vadovė Jūratė Maziliauskienė.

Šioje studijoje vaikai gali lankyti dainavimo, šokio, teatro, fortepijono pamokas. Populiariausias – dainavimas.

"Ne paslaptis, vaikams reikia scenos, žiūrovų, aplodismentų, daug kas svajoja tapti dainininkais. Be to, norintiems, pavyzdžiui, groti fortepijonu, reikia turėti instrumentą namie ir nuolat repetuoti, o dainuoti nereikia jokių papildomų priemonių", – kalbėjo J.Maziliauskienė.

Gaivins miuziklo žanrą

Antakalnio vaikų ir jaunimo klubas šiemet nusprendė specializuotis – čia vaikai bus mokomi visko, ko reikia miuziklams. Dainavimo, šokių, teatro pamokos – mažieji menininkai nuo 5 iki 15 metų galės pasirinkti, ar iš pradžių mokytis tik vienos kurios nors disciplinos, ar iš karto griebti daugiau.

"Pernai visas komplektas užsiėmimų kainavo 100 litų, šiemet kainą dar svarstome, bet bus kažkas panašaus. Tačiau jei vaikas iš pradžių mėgins, pavyzdžiui, tik šokti, mėnesiui tam pakaks kokių 25 litų", – žadėjo klubo vadovas Romas Vikšraitis.

"Lietuvoje yra daug gabių vaikų, kurie turi ir klausą, ir ritmo pojūtį, ir šokti moka, tačiau miuziklo žanras kažkodėl neišvystytas. Bandysime tai padaryti", – sakė jis. Klubo vadovas neslėpė, kad išsilaikyti jiems dažnai sekasi sunkiai. Dalį lėšų skiria sostinės savivaldybė, kitas tenka susikrapštyti patiems.

"Taip ir banguojame, kartais – geriau, kartais – blogiau. Po poros metų tikimės vaikų antplūdžio. Nors daug tėvų emigruoja į užsienį, bet vaikai lieka su močiutėmis ir seneliais, kurie juos pas mus ir atveda", – pasakojo R.Vikšraitis.

Alternatyva – būreliai mokyklose

Tie, kurie neišgali mokėti už vaikų laisvalaikį, turėtų pasidomėti papildomais užsiėmimais mokyklose. Juos moksleiviai gali lankyti nemokamai.

"Būreliai mokykloje yra priskiriami neformaliojo ugdymo valandoms. Jie būna skirtingi, priklausomai nuo mokyklos. Mūsų gimnazija yra labiau humanitarinė, todėl turime vokiečių, prancūzų, italų, japonų kalbos būrelius. Vis dėlto populiariausi išlieka sporto būreliai – merginos labai mėgsta žaisti tinklinį, vaikinai – krepšinį ir futbolą", – pasakojo Salomėjos Nėries gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolita Marcinkevičienė.

Ji pripažino, kad norintiems siekti aukštesnio lygio konkrečioje srityje, mokyklos būrelių gali nepakakti.

"Sakykime, į muzikos būrelius mokykloje priimami visi, kurie nori dainuoti. Tai labiau mėgėjų lygis. O jei vaikas yra itin gabus, to, ką gali pasiūlyti paprasta mokykla, jam nepakaks. Jam reikia dairytis vietos choruose "Ažuoliukas", "Liepaitės". Arba keramikos būreliai – yra labai daug norinčių juos lankyti, bet neturime tam reikalingos bazės", – aiškino J.Marcinkevičienė.