A. Kaušpėdas ragina atstatyti Aukštutinę pilį: virš miesto griuvėsių būti negali

Siūlo atstatyti pilį

Tai, ką vadiname Gedimino pilimi, toli gražu neprimena kadaise stovėjusių rūmų, o ir pastatė net ne Gediminas.

„Tai yra Vytauto pilis, kuri buvo atstatyta po 1419 m. gaisro. Prieš tai buvo medinė. Taip atsitiko, kad sudegė, ir Vytautas davė nurodymą atstatyti gotikinę pilį. Tuo ji ir yra įdomi, kad ji buvo palyginus nauja pilis“, – aiškino A. Kaušpėdas.

A. Kaušpėdas kelerius metus siūlo idėją atstatyti Aukštutinę pilį. Apie tai, kaip ji atrodytų, su bendraminčiais sukūrė dainą su vizualizacijomis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jei ji būtų kitoje dislokacijoje, kažkur už miesto ar kažkokioje ne tokioje vaizdingoje vietoje, tai būtų galima susitaikyti su tuo, kad turime griuvėsius. Bet virš miesto griuvėsių negali būti“, – tvirtino A. Kaušpėdas.

Paveldosaugininkai sako: gal nereikia.

„Iš paveldo bendruomenės yra daug skepsio šiuo klausimu“, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Beveik nėra duomenų, kaip iš tiesų atrodė Vytauto pastatyta pilis. Todėl tai esą ir būtų ne atstatyta istorinė, o nauja pilis.

„Gedimino pilies kalnas ir pats pilies kompleksas tikrai nėra ta vieta, kur galėtume imituoti, inscenizuoti senovę. Tikrai čia norėtųsi tikrų duomenų“, – teigė V. Bezaras.

Gedimino pilies kalnas ir pats pilies kompleksas tikrai nėra ta vieta, kur galėtume imituoti, inscenizuoti senovę.

Surinkti duomenis sutrukdė sudėtinga Lietuvos istorija.

„XX a. pirmoje pusėje, dar lenkmečiu, pradėjo kasinėti, susikvietė bedarbius, kad greičiau atvalytų – akordiniu būdu, kas daugiau kasa, tas daugiau pinigėlių gauna. Pakvietė kitą komandą, atėjo karas, radiniai išsibarstė, ataskaitos žuvo“, – pasakojo Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas Albinas Kuncevičius.

Neautentiškas ir bokštas

Bet archeologas sutiko: tai, kaip Lietuvos simbolis atrodo šiandien, nėra normalu.

„Kaip traumuotas žmogus: lopomas, gipsuojamas, iš visų pusių ramstomas. Dar darbai nepabaigti, kiek supratau, kažkur net ginčai vyksta“, – komentavo A. Kuncevičius.

Anot archeologo, simboliniam atkūrimui duomenų užtektų.

„Niekas nekalba, kad ten būtų atkurta Vytauto pilis, padarytos ambrazūros, iš kurių kyšotų arbaletai ir šaudytų. Kalba eina apie objektų atkūrimą, kuris būtų vizualiai patrauklus“, – šnekėjo A. Kuncevičius.

Stop kadras

A. Kaušpėdas priminė, kad ir dabartinis bokštas nėra autentiškas.

„Turėjo būti keturi aukštai, smailė... Net ir tas bokštas, kuris yra lyg ir atstatytas, jis ne toks, koks turėtų būti“, – teigė A. Kaušpėdas.

Architektas Tomas Lapė sakė: Lietuvos paveldas tuo ir unikalus, kad skirtingais istorijos tarpsniais atsirado po dalelę savitumo.

Turėjo būti keturi aukštai, smailė... Net ir tas bokštas, kuris yra lyg ir atstatytas, jis ne toks, koks turėtų būti.

„Vertė ir yra autentiškume. Kiekvienas laikmetis sudėjo sluoksnį po sluoksnio, ir nugyveno iki mūsų dienų. Jei mes to neturime, mes XXI a. ir nesukursime vertės atbuline data“, – mintis dėstė T. Lapė.

Prieš kelerius metus kalnas pradėjo slinkti, buvo tvirtinamas, bet per šimtus metų buvo daugybė nuošliaužų. Originali pilis dabar vargiai tilptų.

„Gedimino pilies atveju reikėtų tikrai sudėti daug finansų ir indėlio, kad stabilizuotume kalną“, – sakė V. Bezaras.

„Tas kalnas, įsivaizduokite, yra tik 50 metrų aukščio. Čia ne kalnas yra. Pažiūrėkite į pastatus – jie yra panašaus aukščio. Jį galima visą taip sutvarkyti, kad tam tikros patalpos bus po žemėmis“, – kalbėjo A. Kaušpėdas.

Paveldosaugininkai priminė ir pamokas iš Valdovų rūmų – ir jie buvo pastatyti neturint daug istorinių duomenų.

„Buvo stabtelta vartojant šitą atkūrimo sąvoką ir siūlant keisti teisės aktus. Valdovų rūmus irgi galima laikyti kaip simbolinį statinį ant išlikusių Valdovų rūmų likučių“, – tvirtino V. Bezaras.

A. Kaušpėdas sakė neabejojantis, kad skyrus išteklių tyrimams, užsienio archyvuose atsirastų ir daugiau duomenų apie Vilniaus pilis.