Karmėlavoje – unikalios įkurtuvės. Čia duris atvėrė pirmieji šalyje namai, skirti buvusioms vaikų globos namų auklėtinėms. Už jaukią pastogę merginos turi dėkoti mecenatams ir jaunai bendraamžei Maurai iš Italijos.

Atminimas: iš nuotraukos namo koridoriuje bendraamžėms šypsosis nelaiku užgesusi jauna italė Maura.

Apsigyvens merginos

Naujas dviaukštis Baldininkų gatvėje esančiame individualių namų kvartale gerokai skiriasi nuo kitų naujos statybos pastatų. Santūrūs, funkcionalūs architektūriniai sprendimai, pabrėžtinai minimalistiniu stiliumi sutvarkytas didelis kiemas. Akys prašyte prašosi spalvų. Jų čia netrukus bus – kaip ir jaunystės klegesio.

Pastatas skirtas našlaitėms, kurioms, sukakus 18 metų, tenka palikti Kauno miesto vaikų globos namus. Apsigyvenusios čia, jos per metus galės nesibaimindamos ieškoti darbo ir gyvenamosios vietos.

Pasak seno Kauno bičiulio, mecenato Sergio Paterlini, už Italijoje surinktas aukas pastatytas namas – dovana trims dešimtims pilnametystės sulaukusių ir į savarankiško gyvenimo kelią išlydėtų merginų.

Name, kurio statyba, sklypas ir įrengimas kainavo apie 2 mln. litų, yra viskas, ko reikia gyventojams: iš Italijos atgabenti nauji baldai, šaldytuvai, kita buitinė technika.

Šeštadienį S.Paterlini įteikė simbolinį raktą Kauno miesto tarybos narei Editai Gudišauskienei. Nuo šiol už namus bus atsakinga ir juos išlaikys Kauno miesto savivaldybė.

Paminklas aštuoniolikmetei

Našlaičių namas neoficialiai vadinamas Mauros namais. Toks yra jaunos italės, kuri prieš daugiau kaip 10 metų žuvo per avariją vos sulaukusi pilnametystės, vardas. "Ji buvo guvi, labai draugiška mergina, dainavo chore, turėjo daug draugų", – pasakojo velionės sesuo Emanuela Pintossi.

Laidotuvių dieną Mauros draugai bažnyčioje sutarė įamžinti bičiulės atminimą. "Aš pažinojau S.Paterlini, jo labdaringą veiklą, todėl kreipėmės į jį. Pasitarę nusprendėme, kad reikia ne vienadienės akcijos, o ilgalaikio atminimo, kuris būtų prasmingas, padedantis kitiems žmonėms", – prisiminė E.Pintossi.

Taip gimė idėja pastatyti namus našlaitėms, kurioms sukanka 18 metų – tiek, kiek žūties dieną buvo ir Maurai.

Tačiau ši graži idėja sunkiai skynėsi kelią į gyvenimą. Tam prireikė net dešimtmečio. Labai ilgai ieškota sklypo statybai. Jo neradus Kaune, pradėta dairytis rajone. Užtruko ir įvairių dokumentų tvarkymas.

E.Pintossi, nepaisant ilgai trukusio sesers atminimo įamžinimo, šiltai kalbėjo apie Lietuvą. "Čia lankausi antrą kartą. Pirmą kartą atvykau 1997 m. Dabar matau didžiulę šalies pažangą. Kai Lietuvoje lankiausi pirmą kartą, norėjau įsivaikinti porą našlaičių, tačiau globos dokumentus greičiau susitvarkiau Italijoje. Įdomu, kad tuojau po to įvyko stebuklas – pastojau ir sulaukiau dar ir savo vaiko", – šypsojosi moteris.

Įkvėpė užsiimti labdara

Lombardijos regione, Brešos mieste gyvenantis S.Paterlini jau 19 metų dažnai lankosi Lietuvoje ir įgyvendina įvairius projektus. "Pirmą kartą čia atvykau atostogauti 1993-iaisiais, norėjau susipažinti su Baltijos šalimis. Sužavėjo šalies grožis ir žmonių pastangos kurti nepriklausomą valstybę po ilgų okupacijos metų. Grįžęs namo nuėjau pas banko, kuriame dirbau, vadovus ir pasiūliau suteikti paramą jūsų šaliai. Iki tol labdaringa veikla neužsiėmiau", – pasakojo S.Paterlini.

Italas S.Paterlini, bendradarbiaudamas su įvairiais bankais, fondais, mecenatais, per beveik du dešimtmečius nuveikė daug darbų Kaunui: įkūrė senelių dienos centrą, teikė pagalba vargingai gyvenančių šeimų vaikams, ligoninėms, nupirko greitųjų medicinos pagalbos mašinų.

Jo dėka Kauno našlaičiai daugelį metų vasaromis atostogaudavo italų šeimose, kurios išlaikydavo vaikus už savas lėšas. "Tačiau šiemet pavasarį jūsų valdžia labai sugriežtino našlaičių išvežimo iš šalies sąlygas, todėl greičiausiai negalėsime tęsti šis veiklos. Man apmaudu dėl tokių valdžios sprendimų", – apgailestavo S.Paterlini.

Už nuopelnus miestui S.Paterlini 2003 m. buvo įteikta simbolinė "Gerumo plyta".