- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po skaudžios nelaimės Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje šalies medikai pirmą kartą atvirai kalba apie darbe patiriamą psichologinį smurtą, perdegimą, nusivylimą ir viso to kainą – savižudybes.
Susivienijusių medikų organizacijų nariai garsiai sako nebegalį atsakomybės už savo ir kolegų sveikatą nešti vieni, todėl visas suinteresuotas šalis kviečia į viešą diskusiją. Diskusijos tikslas – rasti sisteminius, tvarius ir ilgalaikius sprendimus, skirtus spręsti medikų perdegimo, darbo krūvio apskaitos reglamentavimo, sveikatos sektoriaus darbuotojų psichologinės pagalbos trūkumo, ASPĮ vadovų ir darbuotojų kompetencijų tobulinimo klausimus.
Lapkričio 13 d. vyksiančio renginio metu bus pristatomi medikų psichikos sveikatą nagrinėjantys moksliniai tyrimai, gerosios užsienio šalių patirtys, aptariami būdai, kuriais būtų galima sumažinti medicinos darbuotojų patiriamą psichologinį spaudimą, perdegimą ir išvengti skaudžių netekčių.
Diskusiją rengia Jaunųjų gydytojų asociacija, Lietuvos medikų sąjūdis, Jaunųjų psichiatrų asociacija, Santaros klinikų gydytojų sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ dėl jauno traumatologo savižudybės, kurią galimai išprovokavo psichologinis smurtas darbe, ragina valdžios institucijas sutvarkyti teisinį reguliavimą, kad darbuotojai jaustųsi saugūs darbe.
Prieš kelias dienas visuomenę sujaudino žinia, kad iš gyvenimo pasitraukė jaunas traumatologas, dviejų vaikų tėvas. Šis atvejis sukrėtė visą medikų bendruomenę ir dar kartą parodė, kad tai nėra vien tik medikų problema, nes psichologinio smurto darbo vietoje apraiškos pastaruoju metu pasirodė kalėjimų medikų bei kitų darbuotojų, netgi tarp aukšto rango tarnautojų, pavyzdžiui, teisėjų. Susiklosčiusi jautri situacija atskleidė problemą, kad darbuotojai neturi priemonių ir mechanizmų, kurie padėtų išvengti nepageidaujamų reiškinių tarp darbuotojų ir visuomenės. Galiojantis teisinis reguliavimas apsiriboja vien tik Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalimi, kuri lakoniškai numato, kad darbdavys turi imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims suteikti. Tačiau nė vienas teisės aktas nesudaro galimybės smurto ir streso darbe prevencijai, negarantuoja, kad teisės aktuose numatytos priemonės būtų efektyvios, o ne deklaratyvios.
Profesinė sąjunga „Solidarumas“ ragina ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 190 konvenciją „Dėl smurto ir priekabiavimo panaikinimo darbo aplinkoje“. Taip pat atitinkamai pakeisti Darbo kodekso 30 straipsnį ar/ir priimant poįstatyminį teisės aktą, leidžiantį aiškiai reglamentuoti nukentėjusių darbuotojų gynimo(si) priemones. Kartu raginama parengti ir išplatinti darbuotojams, nukentėjusiems nuo psichologinio smurto darbo aplinkoje, informaciją, kur ir kaip gauti pagalbą patiriant psichologinį smurtą darbe.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas3
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai24
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...