Istorijos institutas: nenorime, kad į arkikatedros tyrimus būtų žiūrima kaip į žirgų lenktynes

Šį norą jis teigė išsakęs ir pirmadienį arkikatedros požemiuose apsilankiusiam Vyriausybės vadovui Mindaugui Sinkevičiui. 

„Iš tiesų bandėme pasakyti vieną labai aiškų dalyką: kad norėtume išlaikyti požiūrį į arkikatedros tyrimus kaip į kompleksinius, tarpdisciplininius, kurių metu archeologai, istorikai, menotyrininkai, mūro tyrinėtojai kalbėtųsi tarpusavyje“, – žurnalistams teigė A. Švedas.

„Tuo metu ko nenorėtume – kad į šituos tyrimus būtų žiūrima kaip į žirgų lenktynes, kurių metu yra tiesiog tikrinamos hipotezės, tada dalinamasi tikimybėmis ir ieškoma tokių trumpalaikių sensacijų“, – pabrėžė Istorijos instituto direktorius.

Kaip skelbta, mažos apimties invazinio tyrimo darbus Vilniaus arkikatedroje pradėję archeologai lapkričio 4-osios vakarą pranešė, jog, remiantis preliminariais duomenimis, tiriant ertmę prie Šv. Kazimiero koplyčios nebuvo rasta įrodymų, jog šioje vietoje galėjo būti perlaidoti kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai. 

Tyrimų grupės archeologo Ryčio Jonaičio teigimu, sienos nišoje nebuvo rasta „sarkofago, kas įrodytų buvus perlaidojimą“, nesimatė kaulų. Jo teigimu, tyrimą vykdę mokslininkai aptiko „kažkokios organikos, liekanų, metalo“ riedulių krūvą. 

Pasak instituto direktoriaus, turimus duomenis planuojama išanalizuoti iki mėnesio pabaigos – lapkričio 30 d. 

„Tyrimą, be jokios abejonės, užbaigsime tokia nuoseklia komunikacija, kurios metu pasidalinsime ir filmuota medžiaga, ir nuotraukomis“, – pasakojo A. Švedas. 

„Na ir, žinoma, laukiame Lietuvos mokslo tarybos (LMT) ekspertų verdikto, ar bendras Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos istorijos instituto pateiktas projektas kompleksinių arkikatedros tyrimų, kuris turėtų tęstis net kelerius metus“, – pridūrė jis.

Arkikatedros tyrimams iki 2030-ųjų planuoja skirti 4 mln. eurų. 

Tyrimų vietoje pirmadienį apsilankęs M. Sinkevičius žurnalistams teigė, kad Vilniaus arkikatedros tyrimams iki 2030 m. planuojama išleisti daugiau kaip 4 mln. eurų. Jo teigimu, nors pirmosios Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikų paieškos buvo bevaisės, procesų skubinti nereikėtų.

„Kaip valstybė mes siekiame Vytauto Didžiojo palaikų atradimo ir nuosekliai tą darysime. Procesas ilgas, negalima elgtis neatsakingai“, – žurnalistams po apsilankymo arkikatedros požemiuose kalbėjo jis. 

ELTA primena, kad liepos pradžioje Vyriausybė pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui. Jame numatyta, kad specialiai tam suburta darbo grupė vykdytų penkių skirtingų rūšių mokslinius, archeologinius, istorinius bei meno tyrimus sostinės arkikatedroje. 

Rugsėjo pradžioje Lietuvos istorijos institutas pranešė Vilniaus arkikatedroje aptikęs 20 dar netyrinėtų vietų. Kaip tąsyk nurodė instituto vadovas, iki šiol atlikti tyrimai arkikatedroje dėl natūralių priežasčių buvo fragmentiški, todėl šiemet pradėtus darbus planuojama tęsti „kaip ilgalaikę mokslinę programą“.