Vilniaus universiteto (VU) senatas vakar posėdyje nusprendė laikinai vadovauti šiai aukštajai mokyklai skirti mokslo reikalų prorektorių Jūrą Banį.

Dabartinio rektoriaus Benedikto Juodkos kadencija baigiasi spalio 11 d. Jis, be kita ko, yra Socialdemokratų partijos kandidatas į Seimą.

Šiuo metu, be J.Banio, yra dar trys VU prorektoriai: akademinių reikalų prorektorius Juozas Galginaitis, administracijos reikalų prorektorius Aleksas Pikturna ir tarptautinių reikalų prorektorius Rimantas Vaitkus.

Pastarasis taip pat kandidatuoja į Seimą Socialdemokratų partijos sąraše.

Kaip anksčiau sakė VU tarybos pirmininkas Kazimieras Motieka, viešasis konkursas eiti nuolatinio VU rektoriaus pareigas bus skelbiamas po to, kai Seimas patvirtins naują šios aukštosios mokyklos statutą ir bus išrinkta nauja VU taryba.

B.Juodka antrai penkerių metų kadencijai išrinktas 2007 m. rugsėjo 13 d.

Tuomet jį į pareigas rinko universiteto senatas, sudarytas iš akademinės bendruomenės narių. Pagal 2009 m. priimtą ir po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo 2012-ųjų pavasarį pataisytą Mokslo ir studijų įstatymą rektorių renka taryba. Šiuo metu galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad ne visą tarybą sudaro akademinė bendruomenė, – taryba sudaroma iš devynių arba vienuolikos narių, iš kurių keturi arba penki nepriklauso mokyklos personalui ir studentams.

VU statutą tvirtinti Seimui buvo pateikęs ir prieš KT išaiškinimą. VU norėjo, kad statutas būtų patvirtintas įstatymu, o ne nutarimu, kaip numato Mokslo ir studijų įstatymas, ir siekė daugiau autonomijos, nei numatė tuomet galiojusi Mokslo ir studijų įstatymo redakcija.

Pagerbė buvusius vadovus

Vilniaus universiteto didžiajame kieme iškilmingai atidengtos paminklinės lentos trims buvusiems šios aukštosios mokyklos rektoriams – Juozui Bulavui, Jonui Kubiliui ir Rolandui Pavilioniui.

Teisininkas, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalyvis J.Bulavas (1909–1995 m.) VU rektoriaus pareigas ėjo 1956–1958 m.

Matematikas J.Kubilius (1921–2011 m.) seniausiai Lietuvos aukštajai mokyklai vadovavo nuo 1958-ųjų iki 1991-ųjų. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius, du kartus Lietuvos valstybinės premijos laureatas, naujos matematikos krypties – tikimybių teorijos ir skaičių teorijos – mokyklos Lietuvoje kūrėjas ir vadovas. Žmonių sąmonėje įtvirtino universitetą kaip visuotinės reikšmės simbolį.

Filosofas R.Pavilionis (1944–2006 m.) VU rektoriumi buvo 1990–2000 m. Europos mokslų ir menų akademijos narys, Europos Parlamento narys skelbė vieningos Europos, vakarietiškai filosofijai būdingas pakantumo ir minties laisvės vertybes.