Išravėta reklama – nelegali

Nemuno krantinėje prie Vytauto Didžiojo tilto žaliuojančiuose šlaituose išrovus žolę, suformuotas reklaminis užrašas. Specialistų teigimu, šio kūrinio autoriams gali tekti atlyginti padarytą žalą.

Raidės matyti "netyčia"

Žiūrint iš kitos upės pusės, krantinėse suformuotas interneto svetainės adreso raidės – pilkšvos spalvos žalsvame fone. Užrašas – bemaž 100 m ilgio, maždaug 10 m pločio. Iš toli nė nematyti, kad raidžių vietose turėjusi žaliuoti velėna išnaikinta: vienur nuskusta iki šaknų, kitur – visai išrauta.

Krantinėse reklamuojamos interneto svetainės autoriumi prisistatęs Haroldas Bartnikas neslėpė, kad netradicinė reklama yra jo sumanymas. Vyras pripažino, kad ji nebuvo derinta su savivaldybės tarnybomis. Jis teigė bendravęs su Centro seniūnu ir aplinkos apsaugos specialistu, šie esą tokiai iniciatyvai pritarė.

"Pagrindinis jų reikalavimas buvo – nepalikti šiukšlių", – tikino pašnekovas. Užrašai, pasak H.Bartniko, suformuoti nuravėjus žolę ažūrinėse betoninėse plokštėse.

"Galima sakyti, kad tai buvo pilietinė akcija sutvarkyti krantinę. Raidės gal ir netyčia ten matyti. Jokios žalos niekam nepadaryta", – teisinosi vyras. Jis nemano, kad "išravėjimas" pakenkė krantinių sutvirtinimams. Kaip blogesnį pavyzdį jis pateikė ankstesniais metais kitų autorių iš gėlių krantinėje suformuotą užrašą.

Interneto svetainės projektą vadinantis individualia veikla H.Bartnikas tikino, kad reklamos ant krantinių šlaitų nebuvo ypatingai efektyvios. Užrašams pradėjus žaliuoti, neatmetama mintis iš naujo juo išryškinti.

Ravėjimo idėjos bus atsisakyta, jei už reklaminį plotą valstybės žemėje bus pareikalauta mokėti. "Tegu tada krantinės želia. Mūsų projektas nėra toks pelningas, neapsimokėtų mokėti už reklamą. Todėl ir kilo mintis ieškoti reklamos už minimalias išlaidas", – kalbėjo H.Bartnikas.

Už reklamą reikia mokėti

Išorinės vaizdinės reklamos projektus derinanti Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Baniulienė įsitikinusi, kad minėtas užrašas krantinėje yra nelegali reklama. Krantinė yra valstybinėje žemėje, reklamos sumanymas nebuvo suderintas su savivaldybe.

Antai gėlių drugelio ant Aleksoto kalno autoriai ne tik pateikė projekto eskizus, bet nuo pernai turėjo mokėti už tą plotą, kurį užima reklaminis ženklas. J.Baniulienės duomenimis, 1 kv. m reklaminio ploto kainuoja apie 400 litų per metus.

Prie Vytauto Didžiojo tilto iš gėlių pasodinti savo reklaminį ženklą siūlėsi ir kiti kauniečiai, tačiau nemokamai tokia privilegija jiems nebuvo suteikta.

Užrašai ant krantinių šlaitų būtų leistini tuo atveju, jei jie puoštų miestą. Pavyzdžiui, jei būtų sodinamos gėlių ar kitokių augalų kompozicijos. Tačiau ir šiuo atveju turėtų būti pateikti ir suderinti tokių projektų eskizai. "Tam, kad būtų išrauta augmenija, be abejo, nebūtų pritarta", – tikino specialistė.

Reikalaus atlyginti žalą

Centro seniūnas Vytautas Pauliukas "Kauno dienai" aiškino, kad minėtų reklaminų užrašų ant krantinių su juo niekas nederino, bet žalos jis neįžvelgė.

"Jie tik nuvalė ant betono užsileidusias žoles", – konstatavo seniūnas. Centro seniūnijai priklauso tik Senamiesčio pusėje esantis Nemuno krantas. V.Pauliuko žodžiais, krantinę būtina tvarkyti, apželdinti, bet savivaldybė tam neturi lėšų.

Aleksoto pusėje naują krantinę įrengusios bendrovės "Kamesta" generalinis direktorius Valentinas Marcinkevičius apie krantinių "dekoracijas" sužinojo iš "Kauno dienos". Pamatęs vaizdus jis stebėjosi, kad krantinė savavališkai sudarkyta.

"Šioje krantinės vietoje buvo pasėta žolė. Velėnos šaknų funkcija – stiprinti šlaitus. Už "išravėjimą" galėsime pateikti sąskaitą", – piktinosi įmonės vadovas.

V.Marcinkevičiaus teigimu, krantinė, vedanti Marvelės link, dar ne visai užbaigta dėl sutrikusio finansavimo ir nepriduota valstybinei komisijai. Suniokotas krantinės dalis įmonė turės atkurti. Įmonės vadovas aiškino, kad, pažeidus augalų šaknis, visą apželdinimo procesą reikės atlikti iš naujo. Padarytų nuostolių "Kamesta" kol kas dar nesuskaičiavo.