Gudri statybos vystytojų sukčiavimo schema: žmonės liko ir be pinigų, ir be namų

Net ir su teismų pagalba niekaip pinigų iš statybų vystytojų neatgaunantys žmonės neištvėrė – nusprendė įvykdyti akistatą ir su „Baltų“ projektų vadovu susitikti jam to nepranešus.

Pradinius įnašus už namus sumokėję žmonės – neviltyje.

„Radome įmonę, kurie stato namus. Labai gražiai save pateikė. Nuvažiavome ir į biurą, pasirašėme sutartis. Tikrai nebuvo nieko, kuo būtų galima abejoti, kad kažkas gali atsitikti ne taip. Pasirašėme sutartį, sumokėjome 20 tūkst. eurų“, – pasakojo pinigus praradusi šeima.

Įmonė žadėjo, kad namas bus pastatytas per metus. Praėjus pusmečiui pirkėjai suprato – pažadai liks pažadais.

„Kur pamatai? Kad bent žemė būtų išlyginta – nieko nėra. Tai per šalta, tai užsnigo, tai lietus, tai nėra darbuotojų“, – atidėjimo priežastis vardijo pora.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pora ilgiau nebelaukė ir nutraukė sutartį. Jiems statybos vystytojai pradinį įnašą turėjo grąžinti per du mėnesius, tačiau pavyko atgauti tik pusę sumokėtos sumos. Vėliau pora kreipėsi į teismą. Šis pripažino, kad jie teisūs. Tačiau, nepaisant to, visų pinigų šeima neatgavo, kadangi įmonei, su kuria jie pasirašė sutartį, net sklypas, ant kurio turėjo būti statomas namas, nepriklauso.

Į šio būsto pardavėjo pinkles pateko ne vienas pirkėjas.

„Vieną dieną nuvažiuojame – ant mūsų žemės sklypo statomas namas. Matome, kad ne toks projektas, ne tokie langai. Skambinome ir sakėme: gerb. Rokai Radvilavičiau, ne taip atrodo mūsų namas. Jis atsakė: atsiprašome, ant jūsų sklypo statome namą kitiems žmonėms“, – kuriozišką situaciją pasakojo pinigus praradę Evelina ir Vidmantas.

Atsiprašome, ant jūsų sklypo statome namą kitiems žmonėms.

Pora vystytojams buvo sumokėję 32 tūkst. eurų. Nutraukus sutartį jiems pavyko atgauti vos trečdalį sumos.

„Kreipėmės į teismą, kreipėmės į prokuratūrą, visur atsakymai panašus – teismas pripažino, kad esame nukentėję, tačiau pinigų nepavyksta atgauti“, – sakė Evelina ir Vidmantas.

„Baltai“ projektų atstovui Rokui priklauso ne viena nekilnojamojo turto įmonė.

„Pradėjome toliau žiūrėti, kam tas sklypas priklauso, nustatėme, kad visai kitai įmonei. Tos įmonės tarpusavyje susijusios akcininkais ir vadovais, t. y. tas pats vadovas. Nusprendėme, kad tai nelabai sąžiningi veiksmai“, – dėstė nukentėjusiosios advokatė Giedrė Kaziliūnaitė.

Nukentėjusieji teisybės ieškoti bandė ir per Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Tačiau gavus skundą tarnybą nusprendė jo nenagrinėti ir pasiūlė kitą kartą atidžiau skaityti sutartį.

„Vartotojai pasirašė kaip lygiavertė šalis, vadinasi, buvo partneris, investavo pinigų. Todėl tarnyba nebuvo įgalioti tokį skundą pradėti nagrinėti“, – išvadą pagrindė VVTAT atstovė Toma Žiurkutė.

Skundą dėl šios gyvenvietės dar 2019 m. gavo ir Teritorijų planavimo ir statybų inspekcija.

„Tada nustatėme kelias savavališkas statybas. Buvo statomi nuotekų valymo įrenginiai be leidimų“, – sakė Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktorė Lina Kuksėnaitė-Česnulienė.

Gyvenvietės „Baltai“ vystytojai atsidūrė ir kriminalinės policijos akiratyje.

„Lietuvos kriminalinės policijos biure yra atliekamas mano kontroliuojamas ikiteisminis tyrimas dėl keleto įmonių, susijusių su gyvenviete „Baltai“, ir jų atsakingų asmenų galimai nusikalstamos veiklos, tai yra dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo neįtraukiant į apskaitą gautų pajamų, sukčiavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną pateikimo valstybės institucijoms siekiant išvengti mokesčių. Tyrimas yra didelės apimties, šiuo metu pradinėje stadijoje (kalba netaisyta – red. past.)“, – pažymėjo prokurorė Renata Mačiulaitienė.

Tačiau, pasak prokurorės, byloje nerasta duomenų, kurie leistų manyti, kad buvo įvykdytas sukčiavimas asmenų, mokėjusių pinigus, atžvilgiu. Tačiau taip mano ne visi.

„Vadinasi, kas buvo įgyvendinta – schema: viena įmonė pasirašo sutartis su asmenimis, neturi turto, visas turtas yra vienos ar dviejų įmonių“, – schemą pabrėžė advokatė G. Kaziliūnaitė.

„Žmogus žaidžia įstatymų spragomis ir mes likome nuskriausti“, – sakė neviltyje esantys Evelina ir Vidmantas.

Paklausus R. Radvilavičiaus, ar tai nėra schema, jis atsakė: „Prie ko čia schema. Tikrai ne. Atgaudinėjo žmonės pinigus. Visi jie beveik viską atgavo. Pačiame gale, kai iškėlė tyrimą, baigėsi atgaudinėjimai, nes viską areštavo.“

„Baltai“ interneto puslapyje nurodo, kad planuoja statyti 300 namų gyvenvietę. Leidimų tokiam skaičiui namų – irgi nėra.

„Leidimas suteiktas statyti apie 41 vienbutį gyvenamąjį namą. Aiškinomės faktą, kad ten statomi ne tik vienbučiai gyvenamieji namai, bet ir ūkio paskirties namai, kurie sujungiami, keičiamos paskirtys“, – schemą komentavo L. Kuksėnaitė-Česnulienė.

Nors kriminalinė policija dar pernai pranešė išaiškinusi organizuotą grupę asmenų, kurie per „Baltai“ projektą vykdė nesąžiningai verslą statybos sektoriuje, interneto svetainėje dar ir šiandien siūloma įsigyti namus.