Gedimino kalno nuošliauža: kokia patirta žala ir kiek užtruks gelbėjimo darbai?

„Tai yra vidutinio sudėtingumo nuošliauža. Pasikartosiu, kad pačiam kalnui neturi jokios įtakos, nes tai yra daugiau vizualinė tarša, kuri vyksta paviršiniame grunte“, – aiškino Nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.

Nors tikinama, kad kalnui didelis pavojus negresia ir situacija yra stabili, tačiau nežinoma, ar dėl besitęsiančios drėgmės, nuošliauža nepagilės. Kalno gelbėjimo darbai užtruks apie mėnesį.

„Priklausomai nuo orų, nes kranui reikia atsižvelgti į oro sąlygas. Tai lyja, nelyja, vėjas, nėra vėjo. Paprastai iki trijų savaičių likviduojame tokio masto nuošliaužas“, – nurodė V. Petrokas.

Artimiausiu metu bus tvarkomas pietrytinis kalno šlaitas, siekiant papildomai jį sutvirtinti. Toliau tvirtinti planuojama ir visą kalną, tai užtruks apie dešimtmetį.

Planuojama, kad darbams reikės apie 15 mln. eurų, bet tai yra ne tik šlaitai, o ir Kunigaikščių rūmų pamatų tvirtinimas.

„Planuojama, kad darbams reikės apie 15 mln. eurų, bet tai yra ne tik šlaitai, o ir Kunigaikščių rūmų pamatų tvirtinimas. Pats brangiausias procesas, bet jis yra gyvybiškai svarbus“, – kalbėjo Nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotojas infrastruktūrai.

Pro Gedimino kalną einantis vilnietis sakė, kad neramu, jog kalnas vis griūva.

„Iš kitos pusės, kur yra funikulierius, kapitaliai sutvarkyta, pakopomis padaryta. Aišku, ten daug lėšų, bet ten laikosi, uždėtos tos velėnos, reikėtų visą kalną taip tvarkyti“, – teigė pašnekovas.

Nacionalinio muziejaus atstovas pastebi, kad kai kurie gyventojai mano, jog kalnas po truputį griūna dėl to, kad ant jo nebėra medžių. Tačiau medžiai, anot jo, sukeltų dar daugiau rizikos.

„Matome, kaip medžiai su šaknimis virsta ir gadina dirvožemį. Nuošliaužų mastas būtų nepalyginamai didesnis“, – šnekėjo V. Petrokas.

Nuošliauža atsirado ir ant Papilės piliakalnio Akmenės rajone. Jų dar gali rastis ir daugiau.

„Nuošliaužos susidarė po gruntų įmirkimo šlaituose, nes jos veikia tiek gamtinius, tiek žmogaus performuotus šlaitus. Gali nuslinkti ir smėlingi gruntai, tokių įdomesnių atvejų turime Kuršių marių pakrantėje, kur į Kuršių marias keliauja ir staigiai nuslenka smėlio masės“, – pasakojo Geologijos tarnybos vyriausiasis specialistas Vidas Mikulėnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pažeisti ne tik piliakalniai, audra išlaužė Vilniaus universiteto botanikos sodo gėlių kolekcijas. Labiausiai nukentėjo kardeliai ir jurginai.

„Negana to, kad lankytojams negalėsime parodyti, bet dar ir kitais metais bus daug prastesnė situacija. Išlaužius augalus, jie blogiau pasiruoš žiemai, sukaups mažiau maisto medžiagų“, – tikino VU botanikos sodo augalų kolekcijos skyriaus vadovas dr. Darius Ryliškis.

Botanikos sode lūžo ne tik gėlės, bet ir medžiai. Pirmadienį sodas nedirbo, nuo antradienio duris vėl atvėrė, tačiau sutvarkyti gėles ir pašalinti išverstus medžius užtruks.

„Kokią savaitę ar dvi iki to vaizdo, kuris buvo prieš stichinę nelaimę. Nėra taip, kad sodas nelankomas, tiesiog užvirtę medžiai ant kai kurių kelių“, – šnekėjo D. Ryliškis.

Medžiai griuvo ne tik botanikos sode, Vilnius neteko ir viename iš Senamiesčio kiemų augusio beržo, bet šis beržas įamžintas istoriniame seriale „Sisi“.

Vokiečių aktoriai dalį serialo scenų prieš trejus metus Vilniuje filmavo būtent prie šio medžio. Planuojama, kad tęsdama serialo filmavimą kūrybinė grupė į sostinę dar sugrįš, tačiau beržo ten jau nebebus.