G. Rudžionis ir V. Benkunskas: sostinės opozicija valdantiesiems negaili kritikos

Vilniaus metai: kokie buvo? Kokie bus? Kaip visada, valdantieji tiek į praeitį, tiek į ateitį žvelgia optimistiškai, opozicija – negaili kritikos. 

Gediminas Rudžionis, Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas

2013-ieji

Džiaugiuosi, kad 2013-ieji, nelaimingi metai, baigėsi ir Vilnius tebestovi, o vilniečiai gyvi. Tačiau bėda ta, kad Vilniaus miestas ir savivalda eina žemyn. Gresia finansinis bankrotas, o nuostoliai didesni nei biudžetas. Biudžetas didelis, bet skolos jį viršija. Štai jums ir gera, ir bloga naujienos. Tai ir didžiausia bėda. Mūsų frakcija mano, jog reiktų taip ūkininkauti, kad turimas miesto turtas duotų kokią nors naudą. Dabar naudos pats miestas negauna, o tik žiūri, kaip galėtų ką nors gauti iš Vyriausybės, kaip pasiskolinti (nors nelabai kas jau nori mums skolinti). Išlaidaujama į kairę ir į dešinę. Džiugu, kad atsirado oro linijų bendrovė. Aišku, aš tai sakau su ironija. Liūdna, kad tam išleista 20 mln. litų, o žmonėms dažnai grąžinami bilietai, lėktuvai tai skrenda, tai neskrenda. Tai toks juokų kampelis, kuris Vilniui kainuoja labai brangiai. Džiugu, kad turime sporto mokyklų, bet liūdna, kad jos naikinamos. Buvo dešimt, o liko trys. Po Rūtos Meilutytės pergalių meras į krūtinę mušėsi ir sakė, kad baseinai stovės kone kiekviename mikrorajone, o dabar matome, kad likviduojamas bene paskutinis. Sakoma, kad atseit taupymo sumetimais. Štai kita ranka duodami 8 mln. litų komandoms, kurios atstovauja ne Vilniui, o Lietuvai. Būtų galima rasti dar daug dalykų, kuriems mes nuosekliai priešinamės. Pavyzdžiui, labai blogai, kad savivaldybė pasižadėjo sumokėti 72 mln. litų šilumos tinklams už filtrų statybą, nors dar net neaišku, ar jie išvis bus pastatyti. Lengva ranka miesto turtas yra praskolinamas ir paskui atiduodamas nuomininkui, nes skolos vertė viršys įmonės vertę.

2014-ieji

Nuotaikos turi būti tokios, kad būtum pasirengęs kiek įmanoma atsakingiau dirbti tavim patikėjusių vilniečių labui. Mes esam tarybos nariai. Jeigu kas nors pradeda manyti, kad jis labai ypatingas, tai aš parodau į gatvę ir pasakau, jog ten vaikšto mūsų viršininkai ir mes vykdome jų valią. Labai liūdna, kad sunaikintos seniūnijos, nes savivaldos turi būti arčiau žmogaus, o seniūnija yra ta žemiausia grandis, kuri yra arčiausiai. Iki tol seniūnai negalėjo nieko spręsti, neturėjo finansinių galių, buvo skiriami, o ne renkami. Dabar viskas išspręsta vienu mostu – seniūnijos paprasčiausiai uždarytos. Nepaisant gyventojų apklausos rezultatų. 70 proc. gyventojų to nenorėjo. Tai kas yra tarybos viršininkai? Liūdna, kad savivalda tolsta nuo žmonių. Sieksime, kad ji būtų arčiau. Jeigu būtų mūsų valia, tai seniūnai būtų renkami, turėtų įgaliojimus, finansines galias. Miestas juk yra gyventojai. Nebūtų žmonių, nebūtų ir miesto.

Valdas Benkunskas, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas

2013-ieji

Kadangi mūsų darbo sąlygos opozicinės, tai labiausiai džiaugiamės tais veiksmais, kuriais pavyko sustabdyti, mūsų manymu, žalingus sprendimus. Ilgai priešinomės ir viešojo transporto pertvarkai (mūsų lūkesčiai, kad naudos nebus, pasiteisino), ir seniūnijų naikinimui. Dar nesibaigė ir kova dėl pertvarkų šilumos ūkyje. Kadangi mūsų darbas yra stebėti, jog valdančiosios daugumos sprendimai būtų naudingi miestui, tai sargais ir teko dirbti. Bendrai žiūrint į praėjusius metus, situacija yra pablogėjusi. Miesto skolos toliau smarkiai auga. Artėjama prie nemokumo ribos, o nauji projektai neatneša jokios naudos. Geriausias dabartinio valdymo stiliaus apibūdinimas – po manęs nors tvanas. Tai matant darosi labai liūdna. Gyvenama šia diena. Žiūrima, kaip čia paimti kokį pinigą ir jį kuo greičiau išleisti. Reikėtų vystyti projektus, kurie tikrai miestui naudingi, o ne utopiniai. Toks neatsakingas valdymas ir skolų palikimas ateitiems kartoms neleidžia mums teigiamai vertinti praėjusių metų.

2014-ieji

Na, miesto savivaldybės pagrindinis dokumentas vis tiek yra jos biudžetas. Labai laukiame jo projekto. Galų gale Seimas padidino pajamų mokesčio dalį, kuri liks Vilniuje. Miesto biudžetas didės 80–100 mln. litų. Stebėsime, ar tie pinigai vėl nebus leidžiami neatsakingai. O gal prioritetai bus sudėlioti taip, kad vilniečiai galės pasakyti, jog jų mokami mokesčiai yra protingai ir racionaliai paskirstomi. Aišku, kol meras Artūras Zuokas yra valdžioje, nieko ypatingo mes nesitikime. Tačiau gal tie pinigai bus panaudojami racionaliau ir bent skolos nebeaugs? Viskas priklauso nuo planavimo. Šiemet biudžeto deficitas buvo 84 mln. litų. Todėl teoriškai tie papildomi pinigai leistų kalbėti apie biudžeto subalansavimą. Tačiau, kiek girdėjom, taupyti nežadama...