G. Nausėda: visą mūsų rūpestį Tėvynės likimu, mūsų siekį vienytis galime rasti vienoje dainoje

„Dainų šventė mus kviečia būti drauge, būti šventiniame judesyje, dalintis teigiama energija ir giedra nuotaika, svetingai priimti tuos tūkstančius iš Lietuvos ir pasaulio, kurie Vilniuje ir Kaune susitinka dalintis lietuvių tapatybę kuriančiais ženklais“, – Simono Daukanto aikštėje kalbėjo šalies vadovas, pabrėždamas, jog pakelta Dainų šventės vėliava „liudija nusiteikimą sukurti gražią šventę visiems“.

Prezidentas teigė besitikintis, jog šimtmetį mininti Lietuvos Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ taps pavydžiu ir įkvėpimu, o įspūdžiai virs gražiais atsiminimais.

Šimtmečio dainų šventė vyks iki liepos 6 dienos. Visos šventės metu Vilniuje numatoma priimti 37 tūkst. dalyvių. Pasak organizatorių, tai rekordinis pastarųjų kelių dešimtmečių dalyvių skaičius.

„Esame dainų ir poezijos tauta. Todėl visiškai neatsitiktinai visą mūsų rūpestį Tėvynės likimu, mūsų siekį vienytis galime rasti vienoje dainoje („Kad giria žaliuotų“ – BNS) apie tai, juk ir yra Dainų šventė, apie šalį ir tautą, kuri auga ir šokdama, ir dainuodama, apie skirtingų balsų vieningo choro darną, apie mūsų šalies ir jos žmonių grožį bei jų skleidžiamą šviesą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Esame dainų ir poezijos tauta.

Pirmoji Lietuvos Dainų šventė surengta 1924 metų rugpjūtį Kauno Petro Vileišio aikštėje. Dainų diena pavadintame renginyje dalyvavo 77 chorai, apie 3 tūkst. dainininkų ir 50 tūkst. klausytojų.

Nuo 1990-ųjų Lietuvai tapus nepriklausoma, Dainų šventė organizuojama kas ketverius metus liepos pradžioje.

Prieš du dešimtmečius UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.