Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Kaune surengtose tautinio jaunimo eitynėse smulkių konfliktų neišvengta, tačiau jos baigėsi taikiai.

Bandė erzinti

Ramybės parke, kur prasidėjo eitynės, buvo sutelktos gausios policijos pajėgos.

Eitynių dalyvius jau parke bandė provokuoti žmogus su plakatu "Grėsmė – ne Rytuose ar Vakaruose, grėsmė – patriotizme ir jį globojančioje valstybėje".

Vyras, kurį mobiliojo ryšio telefonu filmavo Vilniaus jidiš instituto profesorius Dovydas Kacas, stovėjo ant kelio, tiesiai priešais eitynių dalyvius.

Įpilti žibalo į ugnį bandė ir Vilniaus jidiš instituto profesorius Dovydas Kacas.

"Vasario 16-oji yra nuostabi diena ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Tragiška, kad šie neonaciai ir fašistai žygiuoja per Kauno centrą ir gadina nuostabią šventę. Tai yra labai liūdna. Tikiuosi, kad tai paskutinis kartas", – mostelėjęs ranka į eitynių dalyvius, rėžė profesorius, Lietuvoje gyvenantis apie dešimt metų.

Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka į tokius profesoriaus žodžius nekreipė dėmesio.

"Šis žmogus – dviprasmiška asmenybė. Gyvena Lietuvoje tiek metų, bet sugeba pasakyti vos kelis lietuviškus žodžius, – sakė J.Panka, kurį taip pat nustebino gausios policijos pajėgos. – Gaila, kad jie turi dirbti, bet ne su savo šeimomis švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Tai bus taikios eitynės, jokių agresyvių veiksmų nežadame imtis. Norime kartu su visais lietuviais atšvęsti valstybės šventę."

Eitynėse žadėjo dalyvauti apie 1 tūkst. dalyvių, tačiau susirinko tik apie 500.

Skambėjo tradidiciai šūkiai

Prie tautininkų eitynių prisijungė ir žinomų žmonių. Minioje stovėjo ir eitynėse dalyvavo olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės brolis, močiutė ir tėtis, kunigas Sigitas Grigas, politikai Kazimieras Uoka, Algirdas Patackas, Aušrys Kriščiūnas.

Vieną didžiausių plakatų nešė šešios merginos, apsirengusios tautiniais drabužiais. Jame užrašas skelbė: "Pelų ir šiaudų niekas nefalsifikuoja, falsifikuojamos tik didžiosios brangenybės. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, sukilusios tautos vedlys".

Keletas eitynių dalyvių pasiruošė plakatus, kuriuose mirgėjo frazės apie lietuvybę, keliuose – šmėžavo informacija apie priverstinį Žemaitijos krikštą.

Laisvės alėjos link pajudėjusi minia tradiciškai skandavo: "Lietuva, sveikinam!", "Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai!", "Ne Rytams, ne Vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams!", "Lietuvos žemės neparduosime, Briuseliui nepasiduosim!" Eitynių dalyviai dainavo lietuvių liaudies dainas.

Laisvės alėjoje eitynės buvo sutiktos plojimais, iškeltais nykščiais, girdėjosi kalbant: "Kaip gražu, kad turime tokio jaunimo", "Tokie Lietuvos nepaliks ir neemigruos".

Pasitiko protestuotojai

Buvo ir nepatenkintų. "Šūkis "Lietuva – lietuviams!" mane žeidžia, – prisipažino greta eitynių dalyvių ėjęs Kaune gyvenantis žydas Chaimas Bargmanas. – Jei skambėtų Lietuva – Lietuvos piliečiams, kaip ir Izraelyje, – "Izraelis – izraeliečiams", būtų kas kita."

Laisvės alėjoje, prie paminklo Vytautui Didžiajam, eitynių dalyvius pasitiko būrelis antifašistinės organizacijos "Antifa" šalininkų. Jie laikė plakatus "Pilieti, tu dalyvauji fašistinėse eitynėse!" Kitas plakatas skelbė, kad tai yra "Antifa" zona.

Policijos pareigūnai, vengdami dviejų konfrontuojančių grupių susidūrimo, antifašistus atskyrė gyva siena.

Policijos pareigūnams paprašius "Antifos" aktyvistų pasakyti savo vardus ir pavardes, jų ginti stojo Simono Wiesenthalio centro biuro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas, kuris piktinosi, kad Kauno valdžia išduoda leidimus žygiuoti, jo teigimu, nacistams, bet kimba prie menkos grupelės priešingą nuomonę reiškiančių jaunuolių.

"Šie maršai – didžiulė gėda Lietuvai ir baisus visų jūsų šalyje gyvenančių tautinių mažumų atstovų įžeidimas. Šie renginiai visais įmanomais būdais prieštarauja Europos Sąjungos propaguojamoms vertybėms", – dar anksčiau teigė E.Zuroffas.

Rotušės aikštėje eitynių dalyviai apsuko ratą ir jas baigė giedodami Lietuvos himną. "Ačiū jums. Džiaugiuosi, kad nepasidavėte dviejų žmonių provokacijai", – sakė J.Panka.

Vasario 16-ajai skirtas eitynes Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) organizuoja penktus metus iš eilės.