Šiandien miesto tarybos posėdžio darbotvarkėje įtrauktas slaptas klausimas – jokios informacijos apie jį rasti negalima. Klausimas pristatomas taip: „Informacijos pateikimas apie veiksmų programą dėl bendrovės Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) susitarimo sąlygų nevykdymo“.

Politinės paslaptys

Kokia ta veiksmų programa, kurios bus imtasi KET atžvigiu, "Kauno dienai" išsiaiškinti nepavyko. Nei žiniasklaidai, nei elektrinės atstovams jokia informacija nepateikiama.

Žinoma tik tai, kad Kauno valdančioji dauguma pasakė veto KET detaliajam planui. Oficialus motyvas – KET nevykdo investicinių įsipareigojimų.

Vakar KET išplatino viešą pranešimą žiniasklaidai. Teigiama, kad šiuo metu jau įsibėgėjo ir palankiai vyksta derybos su bendrove "Kauno energija" dėl investicijų siekiant rekonstruoti termofikacijos elektrinės įrenginius.

Pranešime pabrėžiama, kad KTE atstovai ne kartą kreipėsi į miesto tarybos narius, norėdami įrodyti, kad neatsisako ketinimų atnaujinti šilumos gamybos įrenginius ir dalį jų pritaikyti biokurui, tačiau šis prašymas išgirstas nebuvo.

Kaina mažėtų ketvirtadaliu?

KTE vardija daug Kaunui patrauklių dalykų. Kaip antai – šiuo metu deramasi dėl vieno iš esamų garo katilų rekonstrukcijos pritaikant jį biokurui deginti – dabar garo katilai pritaikyti deginti tik dujas. Garo katilui rekonstruoti numatyta skirti iki 300 mln. litų.

Tikslios investicijos, teigia KTE, elektrinėje suformuotos padedant Europos ekspertams – buvo įvertinta esamų įrenginių būklė ir galimybės juos rekonstruoti, perdirbant dujinius katilus į deginančius biokurą. Tokio tipo rekonstrukcijos jau atliktos termofikacijos elektrinėse Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje, kitose šalyse.

Elektrinės atstovai pabrėžia – jei KTE rekonstrukcijos projektui neatsiras politinių trukdžių, naudoti biokurą ji pradėtų 2014 m. Elektrinės vadovai teigia, kad šilumos kaina kauniečiams sumažėtų ketvirtadaliu. Pritaikius garo katilą biokurui, jo teršalų emisija būtų mažesnė už Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos privalomus reikalavimus, kurie įsigalios 2016 m.

Rekonstrukcijos investicijos siektų apie 40 mln. litų.

Katilą ruoštų biokurui

"Mūsų siūlomi projektai pigesni negu konkuruojantys. Taip pat jie greičiausiai įgyvendinami, nes jau yra visa infrastruktūra, yra ir katilai, juos reikia tik rekonstruoti. Įgyvendinus planuojamus rekonstrukcijų planus šilumos kaina sumažės iki 25 proc. Esame apskaičiavę, kad tai Kauno gyventojams leistų sutaupyti iki 40 mln. litų per metus. Todėl keista, kad, vykstant deryboms su "Kauno energija", tarybos nariams paruošiama informacija dėl neva nevykdomų investicijų. Juolab kad planams pradėti rekonstrukciją nuo biokuro panaudojimo pritarė ir KTE viešėjęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas", – pečiais gūžčiojo KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis.

Pasak KTE direktoriaus, yra numatyta, kad garo katilui "BKZ-420" rekonstruoti bus skirta iki 300 mln. litų. Katilo rekonstrukcija užtruktų dvejus metus, ją baigus, jau 2014 m., elektrinė bus pasiruošusi naudoti biokurą.

Atsakymai – šiandien

Kokius argumetus pateiks Kauno valdančiąją koaliciją sudarantys politikai, paaiškės šiandien per miesto tarybos posėdį.

Kaip galima spėti iš tarybos posėdžio darbotvarkėje pateikiamo „slaptojo klausimo“, šiandienos tarybos posėdyje investicijoms bus ne tik nepritariama, bet ir imamasi veiksmų, kad šie planai nebūtų įgyvendinti.

Argumentai – lakoniški. „KTE investicijos vyksta, bet jos – vėluoja", – dienraščiui paaiškino Kauną valdančiosios daugumos atstovas, derybų su KTE grupės narys Židrūnas Garšva.

"Tam ir buvo sukurta derybų grupė, siekiant suprasti, ar vis dėlto bus investuojama, ar ne, – aiškino jis. – Kol kas prašoma investicijų pakeitimo plano, o biojėgainės statymą norima nukelti iki 2017 m., nes KTE neturi ant ko jos statyti – savivaldybė atšaukė detalųjį planą.“

„Svarbiausia, kad Kaunui būtų geriau ir kad šiluma taptų pigesnė“, – savo nuostatą apibūdino miesto tarybos narys.

Motyvų – nesupranta

Pasak KTE atstovų, Kauno meras Andrius Kupčinskas dar anksčiau Kauno apygardos administraciniam teismui, nagrinėjusiam skundą dėl miesto tarybos sprendimo, kuriuo turėjo būti tvirtinamas elektrinės detalusis žemės sklypo planas, pateiktame atsiliepime išdėstė poziciją. KTE atstovų teigimu, jos esmė ta, kad savivaldybę tenkina situacija, kai KTE neturi teisės nieko statyti ar modernizuoti.

Tokios pozicijos, regis, nė kiek nekeičia Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos – nuo 2016-ųjų įsigaliosiantys reikalavimai dėl taršos emisijos.

„Toks požiūris ir neaiškūs motyvai – nesuprantami. Mes nuolat girdėjome reikalavimus investuoti į įrenginių modernizavimą tam, kad, atėjus 2016 m., Lietuvai negrėstų sankcijos. Pradėjus konkrečius veiksmus dėl investicijų susitarimo vykdymo, Kauno mero pareiškimai ir tarybos veiksmai rodo ką kita – kaip tik užkertamas kelias siekiams modernizuoti įrenginius ir šilumos gamybai pradėti naudoti biokurą. Nepaisant visko, tikime, kad Kauno taryba atsakingai vertins susidariusią situaciją ir nesiims populistinių veiksmų“, – išplatintame pranešime teigė A.Pranculis.