Nusilupę tapetai, išbrinkęs parketas, šaltis ir drėgmė kambariuose – tokiomis sąlygomis gyvena vieno Petrašiūnų daugiabučio gyventojai.

Kankina drėgmė

Į redakciją neretai kreipiasi žmonės dėl jų netekinančių būsto administratorių paslaugų. Konfliktų netrūksta ir butų savininkų bendrijose.

T.Masiulio gatvės 11A numeriu pažymėtame daugiabutyje dalis gyventojų iškasę karo kirvį su bendrijos pirmininke. „Pas mus name be pertraukų vyksta brangios renovacijos, bet bendrijos pirmininkė nerodo darbų sąmatų, o gyvenimo kokybė tik blogėja, patiriame didžiulių nuostolių“, – guodėsi namo gyventoja Renta Ramoškaitė.

Penkis butus turinčio priestato gyventojus labiausia piktina bendrijos pirmininkės suorganizuota stogo renovacija. Po jos visuose priestato butuose žmonės skundžiasi apnikusiu pelėsiu. „Prieš dvejus metus, kai buvo atnaujinta stogo danga, negalime normaliai gyventi, kenčiame nuo nuolatinės drėgmės, tekančio sienomis vandens“, – pasakojo R.Ramoškaitė.

Remontai perniek

Gyventojai teigė dėl nuolatinės drėgmės negalintys atnaujinti būstų. R.Ramoškaitė rodė motinos kambaryje atsilupusius tapetus, pajuodusias nuo pelėsių palubes, sienas, kampus.

„Prieš kelerius metus brangiai investavome į buto remontą, samdėme meistrus, pati dirbau, bet po stogo renovacijos viskas nuėjo perniek. Savo kambaryje visai nulupau sugadintus tapetus, teko išmesti kai kuriuos baldus, kurie nuo drėgmės pradėjo pūti“, – apgailestavo ji.

Mergina sakė jau parašiusi pareiškimą į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą. „Iš bendrijos pirmininkės reikalausiu padengti nuostolius dėl patirtos žalos ir dėl pelėsio gadinamos sveikatos. Mano mama serga astma ir gyvenimas nuolatinėje drėgmėje, tarp pelėsių jai ypač kenksmingas“, – įsitikinusi R.Ramoškaitė.

Žema temperatūra

Kiti kaimynai irgi teigė, kad žiemą jų kambariuose nuolat drėgna, temperatūra tesiekia 13 laipsnių. „Brinksta, durys, parketas, o remonto daryti negalime, nes viską greitai sunaikintų drėgmė“, – kalbėjo Vidas Deimantavičius. Jis įsitikinęs, kad stogas virš jo ir kaimynų butų uždengtas nekokybiškai.

Vyras pasakojo, kad bendrijoje ir kiti darbai atliekami nekokybiškai. „Pavyzdžiui, per Kūčias, kol nepakėlėme triukšmo, neturėjome nei šalto, nei šilto vandens, o kai vėl jį įjungė, ten, kur turėjo bėgti šaltas vanduo, plūdo karštas. Jau antras mėnuo nuolat išjungiamas vanduo, o mes nežinome, kas vyksta, tik gauname šimtus litų už mėnesį siekiančias sąskaitas už darbus“, – teigė V.Deimantavičius.

Pirmininkė jaučiasi teisi

Bendrijos pirmininkė Genovaitė Ruščenkova tvirtino, kad 18 tūkst. litų kainavusi stogo renovacija buvo kokybiška. „Visas 135 butų daugiabutis prisidėjo prie šios renovacijos, mokėjo po 3 litus už kv. m, kad priestato gyventojams būtų pigiau. Jiems tereikia pasirūpinti savo sienomis, jas apšiltinti, sutvarkyti ventiliaciją, bet tai jie turėtų pasidaryti už savo lėšas“, – mano pirmininkė.

G.Ruščenkova aiškino, kad priestate anksčiau buvo salė, kuri priklausė buvusio fabriko „Bitukas“ bendrabučiui. „Vėliau jame įmonė įrengė butus ir juos privatizavo. Bet jie iki šiol nevisiškai pritaikyti gyvenimui“, – mano pirmininkė.

Ji sakė negalinti užtikrinti ir pakankamos šilumos priestato butuose. „Mes modernizavome šilumos mazgą, dabar jis automatiškai reguliuoja temperatūrą, visi patenkinti sumažėjusiomis sąskaitomis. Jei padidiname temperatūrą, kad priestate ji būtų normali, kiti butai name skundžiasi per didele šiluma. Bet jei priestato gyventojai apsišiltintų sienas, šiluma pasiskirstytų name vienodai“, – siūlo išeitį G.Ruščenkova.

Bendrijos pirmininkė tikino nieko neslepianti nuo gyventojų ir galinti bet kada pateikti atliktų darbų išlaidų sąmatas.

Įsikišo ir seniūnija

Petrašiūnų seniūnas Algimantas Vilkevičius sakė, kad tokių problemiškų namų mikrorajone yra trys. „Tai buvę bendrabučiai, kurių gyventojai nėra vieningi ir organizuoti, todėl tarp jų kyla tarpusavio konfliktai“, – kalbėjo seniūnas.

Seniūnijoms pernai buvo priskirta nauja prievolė užtikrinti, kad gyvenamųjų pastatų administratoriai ar bendrijų pirmininkai neaplaidžiai prižiūrėtų statinius.

„Įvertiname besiskundžiančių žmonių gyvenimo sąlygas ir jei jos neatitinka higienos normų reikalavimų, netinkamai vykdoma pastatų priežiūra, iš pradžių įpareigojame atsakingas įmones ar asmenis pašalinti trūkumus. Paskui galime skirti iki 2 tūkst. litų baudą. Jei ir toliau pastatas niokojamas, neužtikrinama jo priežiūra, įmanomas net ir namo pripažinimas netinkamu eksploatuoti, priverstinis gyventojų iškeldinimas į socialinius būstus“, – vardijo galimas taikyti sankcijas A.Vilkevičius.

Pašnekovas pridūrė, kad seniūnams tai kol kas nauja prievolė, stokojama praktinės patirties. „Viena aišku, kad T.Masiulio gatvės 11A name visiems bendrijos nariams geri nebūsime, todėl tiesiai sakau: vadovausimės vien teisės aktais ir reikalausime iš pirmininko pašalinti trūkumus, jei tokių bus užfiksuoti“, – tikino seniūnas.