Pastarosiomis dienomis į Lietuvą atslinkus karštesniems orams, medikai įspėja pasisaugoti šilumos smūgio. Ypač atsargūs turėtų būti vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės.

Žmonės prašo patarimų

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė dienraščiui "Vilniaus diena" sakė, kad kol kas nė vienas žmogus dėl perkaitimo į medikus nesikreipė.

Vis dėlto pastarosiomis dienomis temperatūros stulpeliui perkopus 25 laipsnių ribą, padaugėjo atvejų, kai kreipiamasi dėl sutrikusios kraujospūdžio, širdies negalavimų, galvos svaigimo, taip pat virškinimo sutrikimų.

"Labai daug žmonių kreipiasi pasikonsultuoti, prašo patarimų. Ypatingos rizikos grupės – vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Mažylių termoreguliacija dar nesusiformavusi, o vyresnių – pakitusi medžiagų apykaita. Tad tokie žmonės per karščius greičiau perkaista", – dėstė V.Pumputienė.

Mirtis užklupo šiltnamyje

Perkaitimas arba šilumos smūgis, pasak V.Pumputienės, dažniausiai pasireiškia vienodai – smarkiai pakyla temperatūra, žmogaus organizme sutrinka gyvybiniai procesai, žmogus jaučiasi prislėgtas – pasireiškia depresija.

"Gavus šilumos smūgį sutrinka temperatūros reguliacija organizme. Ji pakyla iki 40 laipsnių ir daugiau. Žmogui ima svaigti galva, ji apninka depresija", – vardijo medikė.

Ypač didelė tikimybė gauti šilumos smūgį gresia tuomet, kai lauke karšta ir drėgna. Tuomet žmogaus organizmui sunkiau išspinduliuoti šiluma ir išgarinti vandenį.

"Per parą žmogus vidutiniškai per plaučius išgarina 300 ml skysčių, per prakaitą – daugiau nei puslitrį. Kai didelė drėgmė – garinimas sustoja. Pernai buvo užfiksuotas vienas atvejis, kai žmogus mirė nuo perkaitimo dirbdamas šiltnamyje", – pasakojo pašnekovė.

Dirbti – ryte ir vakare

Šiltuoju metų laiku V.Pumputienė pataria kuo dažniau vėdinti patalpas, dėvėti tik natūralaus pluošto – medvilnės, lino drabužius. Dirbantiems pagal galimybę reiktų planuoti savo laiką ir pagrindinius darbus nuveikti ryte arba vakare.

Be to, reiktų keisti ir racioną, vartoti kuo daugiau skysčių – per dieną suaugusiam žmogui reikėtų išgerti bent 2 l vandens. V.Pumputienė ragina pasimokyti iš gamtos ir remtis protėvių išmintimi.

"Kai ankščiau vyrai išeidavo šienauti, pasižiūrėkite, kokio maisto pasiimdavo į laukus? Pagrindinis patiekalas dirbant būdavo ąsotis šalto vandens su jame plaukiojančia duona. Per pietus – rūgpienis su bulvėmis ir jokios mėsos. Gamtoje tas pats, jei turite šunį, pastebėkite jį – per karsčius jis prie maisto net neprisiliečia, o tik laka ir laka. Šitaip organizmas kovoja su karščiais", – dėstė V.Pumputienė.