„80 procentų Vilniuje gyvenančių užsieniečių yra ne ES piliečiai ir daugelis iš jų yra rusakalbiai. Dėl to mes galime suprasti, kodėl kartais girdisi ta tendencija, kad Vilniaus gatvėse labai daug rusų kalbos arba nebesigirdi lietuvių kalbos“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo miesto meras Valdas Benkunskas.
Metų pradžioje Vytauto Didžiojo universitete pradėti vykdyti nemokami lietuvių kalbos kursai, šiuos baigti galės 1,5 tūkst. žmonių.
Pasak savivaldybės, pirmosios grupės į juos užsipildė, todėl birželį bus skelbiama registracija į naujai formuojamas grupes.
Taip pat bus siūlomi A1–B1 lygių nemokami nuotoliniai kursai, kurie turėtų prasidėti balandžio pabaigoje.
Be kita ko, daugiau nei 20 mokytojų iš 15 Vilniaus mokyklų prisijungė prie iniciatyvos rengti pamokas individualiai. Kiekvienas kursų dalyvis susitars su mokytoju dėl pamokų pobūdžio bei kainos, o miestas nemokamai suteiktų patalpas.
Mero teigimu, artimiausiu metu Vilniaus gatvėse bus galima pastebėti reklamines juostas, nurodančias, jog yra sudarytos galimybės mokytis kalbos. Juose bus minimas ir specialiai sukurtas puslapis askalbu.lt, kuriame skelbiami vykdomi kursai.
Kalbos mokėjimą siūlo sieti su leidimu gyventi šalyje
Savivaldybės duomenimis, sostinėje gyvena 76 tūkst. užsieniečių, iš jų 61 tūkst. yra ne ES piliečiai.
Pasak miesto mero, didžiausia problema, jog laikinųjų leidimų pagrindu šalyje gyvenantiems užsieniečiams nėra sudaromos teisinės paskatos mokytis lietuvių kalbos.
„Didžioji dalis – 40 tūkst., tai yra tie laikinųjų leidimų pagrindu atvykę žmonės. Matome, kad dominuoja Baltarusija ir Ukraina, Rusija, rusakalbės valstybės. Mano pasiūlymas, kad praėjus trejiems metams po pirmo leidimo, jeigu žmogus ateina ir nori prasitęsti leidimą ir jo lietuvių kalbos lygis yra nulinis, (...) tai jam leidimas yra nepratęsiamas, vadinasi, jis turi išvykti“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Jis tikino dėl šio siūlymo jau kreipęsis į vidaus reikalų ministrą, ragindamas inicijuoti atitinkamus pakeitimus Seime.
„Prieš kelias dienas aš parašiau laišką vidaus reikalų ministrui, ragindamas nedėti į krūmus ir nesislėpti po lapais šitoj temoj“, – sakė meras.
Apklausė vilniečius
Savivaldybės užsakytos ir „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, 76 proc. apklaustų vilniečių sutinka – jeigu kelerius metus imigrantai kasdienėse situacijose vartotų lietuvių kalbą, imigracijos tema keltų mažiau įtampų, tuo metu 92 proc. pritaria, kad užsieniečiai, norintys gyventi Lietuvoje, turėtų pasiekti bent bazinį lietuvių kalbos žinių lygį.
Lietuvių kalbos mokymosi galimybių užtikrinimas yra užsienio kilmės gyventojų integracijos vykdymo veiksmų plano 2026–2028 metams dalis. Šiam numatyta 4,3 mln. eurų.
Seimas dar rugsėjo pabaigoje ėmėsi svarstyti V. Benkunsko partijos kolegos, konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno inicijuotų pataisų, kuriomis siūloma griežtinti migracijos politiką, stiprinant užsieniečių kalbinę integraciją ir įvedant naujus apribojimus.
Pakeitimuose, be kita ko, norima įtvirtinti reikalavimą išmokti lietuvių kalbą užsieniečiams, pragyvenusiems šalyje penkerius metus ir norintiems prasitęsti leidimą laikinai gyventi.
„Tai čia yra sisteminis klausimas. Jeigu mes neįvedam ir nepakeičiam taisyklių, tai viskas griūna kaip kortų namelis ir mes turim situaciją, kuri klostėsi paskutinius penkerius metus. Jeigu mes norim, kad nebūtų šitų problemų, turi laikinų leidimų suteikimas būti pririštas prie kalbos mokėjimo“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Migracijos politikos pakeitimus yra pasiūlęs ir prezidentas Gitanas Nausėda. Pagal juos laikinojo darbo leidimai imigrantams būtų išduodami greičiau ir prioriteto tvarka, daugiausia dviejų metų laikotarpiui.
Migracijos departamento kovo 1-osios duomenimis, Lietuvoje laikinus leidimus gyventi turėjo 189 tūkst. užsieniečių.
(be temos)
(be temos)
(be temos)