Aukso puodas – kiauras

Apie 300 mln. litų, arba trečdalis biudžeto, – tiek lėšų pernai neteko sostinė. Priežastis – tūkstančiai žmonių dirba Vilniuje, tačiau mokesčius moka ten, kur yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Prarastos 300 mln. sumos beveik užtektų pastatyti nacionaliniam stadionui. Jos būtų per akis siekiant iš skolų ištraukti sostinės autobusų ir troleibusų parkus. Šie ne tik išgyventų, bet ir žengtų į priekį, darbuotojams mokėtų padorius atlyginimus. Viešasis miesto transportas pamažu atsinaujintų, ir keleiviai būtų vežami modernesniais autobusais ir troleibusais.

Visi keliai veda į Vilnių

Kas rytą iš įvairių šalies rajonų į Vilnių dirbti suplūsta daugybė žmonių. Savivaldybės duomenimis, tokių atvykėlių gali būti apie 50 tūkst.
Pavyzdžiui, pusė iš 509 statybos bendrovės „Ranga IV“ darbuotojų yra atvykėliai iš kitų Lietuvos vietovių. Vieni po darbo dienos grįžta namo, kiti lieka sostinėje ir šeimas lanko tik savaitgaliais ar dar rečiau.
Nors didžiąją dalį laiko statybininkai gyvena Vilniuje, naudojasi miesto teikiamomis paslaugomis ir infrastruktūra, dauguma gyvenamąją vietą deklaruoja kitur. Pagal įstatymą jų gyventojų pajamų mokestis keliauja į tas savivaldybes, kuriose žmonės deklaruoja gyvenantys. Dėl to Vilnius patiria šimtamilijoninių nuostolių.

300 mln. litų nubyrėjo kitiems

„Atvykėliai gyvena Vilniuje, naudojasi įvairiomis paslaugomis, važinėja viešuoju transportu, o miestas iš to nieko negauna. Sostinė per metus praranda milijonus litų dėl to, kad gyventojų pajamų mokestis nukeliauja ten, kur žmogus yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą“, – „Vilniaus dienai“ kalbėjo savivaldybės Finansų departamento laikinasis direktorius Edmundas Kačkus.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, sostinėje įregistruotos įmonės Vilniaus savivaldybei sumokėjo beveik 626 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau miesto biudžete liko tik šiek tiek daugiau nei pusė šios sumos, mat beveik 300 mln. litų nuplaukė į kitas Lietuvos savivaldybes – į Vilniuje dirbančių žmonių tėviškes.
„Vilniaus savivaldybė mano, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas yra blogas. Sostinė netenka taip jai reikalingų pajamų. Mes apie tai garsiai kalbame ir netgi esame parengę įstatymo pataisos tekstą. Norėtume sugrąžinti prieš kelerius metus galiojusią tvarką, kai mokestis buvo mokamas ne pagal darbininko gyvenamąją, bet pagal įmonės registravimo vietą“, – savivaldybės poziciją pateikė E.Kačkus.
Pagal senąją tvarką gyventojų pajamų mokestis likdavo tai savivaldybei, kurioje įmonė vykdė savo veiklą.

Atiduotų tik pusę sumos

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė ryšiams su žiniasklaida Laisvė Linkuvienė atkreipė dėmesį, kad pakoregavus įstatymą taip, kad jis vėl taptų palankus Vilniaus miestui, labai nukentėtų šalies provincija.
 „Ten ir taip per daug skurdo. Be to, Vilnius negali jaustis labai nuskriaustas. Juk atvykėliai darbininkai jame išleidžia dalį algos: lankosi parduotuvėse, moka už stovėjimo aikšteles. Tačiau prisipažinsiu, suma, išplaukianti iš Vilniaus, mane nustebino“, – vardijo L.Linkuvienė.
Sostinės meras J.Imbrasas tikino esąs linkęs į kompromisus.
„Ko gera, būtų logiška, jei pusė gyventojų pajamų mokesčio liktų miestui, kuriame žmogus dirba, o antra pusė atitektų savivaldybei, kurioje jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Tačiau neteisinga, kad Vilnius lieka be nieko. Juk darbininkai naudojasi miesto komunikacijomis, infrastruktūra, todėl jie irgi turėtų mokesčiais prisidėti kuriant gerovę“, – nenusileido miesto vadovas.