Daugiau nei prieš savaitę Kauną nusiaubusio škvalo padaryti nuostoliai dar skaičiuojami, tačiau jau žinoma, kad jie perkops milijoną litų.

Daugiausia kainuos medkirčiai

Iškart po audros miesto vadovai vylėsi, kad nuostoliams kompensuoti užteks savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fonde esančių mažiau nei milijono litų. Tačiau jau aišku, kad šioms optimistinėms prognozėms nelemta išsipildyti.

Vien tik mieste želdinius prižiūrinčiai bendrovei "Irgita" savivaldybė gali būti priversta atseikėti 600–800 tūkst. litų. Iki šios dienos "Irgitos" atlikti darbai jau vertinami maždaug 300 tūkst. litų. Dar mažiausiai 200 tūkst. litų reikės likusiems per audrą nukentėjusiems medžiams sutvarkyti, o vėliau dar tiek pat gali prireikti maždaug 1000 kelmų išrauti. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas buvo užsiminęs, kad tokios didelės sumos jam kelia įtarimų, tačiau vakar vykusiame Ekstremalių situacijų valdymo grupės posėdyje "Irgitos" vadovas Robertas Mačiulis priekaištų neišgirdo.

"Mes darome tai, ką mums pasako, o ne tai, ką patys susigalvojame. Net ir sumą skaičiuojame ne mes, o savivaldybė, kuri pateikia užsakymus, ką reikia padaryti", – aiškino R.Mačiulis.

Iš galutinės sumos bus išskaičiuota dalis, kurią "Irgita" gali kompensuoti pardavusi medieną, tačiau šiandien dar niekas negali pasakyti, kiek jos bus, nes nemažą dalį rastų susipjaustė ir išsivežė žmonės.

Gresia naujas pavojus

R.Mačiulis perspėjo miesto vadovus, kad reikia suktis kuo greičiau, nes perdžiūvusios spygliuočių šakos gali užsidegti nuo menkiausios žiežirbos. Jei taip įvyktų, Kaunui grėstų dar viena nelaimė.

"Kauno švaros" vadovas Dalius Tumynas skundėsi, kad kai kuriose miesto vietose audros padarinių likvidavimas primena kovą su vėjo malūnais. Į vietas, kurios jau atrodė sutvarkytos, vėl ir vėl sutempiamos naujos krūvos šakų. Bendrovė audros padariniams likviduoti jau išleido apie 100 tūkst. litų. "Kauno švaros" žmonės dirba keliomis pamainomis, tačiau tempai vis tiek per maži. Bendrovei Ekstremalių situacijų valdymo grupė siūlė pasitelkti kuo daugiau darbo rankų iš šalies, nes miestas turi būti išvalytas iki rugsėjo 1 d.

Kreipsis į Vyriausybę

Per audrą nuostolių patyrė ir miesto viešasis transportas, elektros energijos, dujų tiekėjai, šviesoforus ir gatvių apšvietimą prižiūrinčios bendrovės.

Per audrą nepataisomai nukentėjo beveik 80 "Kauno gatvių apšvietimo" stulpų, 75 šviestuvai, 62 lempos, pažeisti aštuoni valdymo punktai, pavogta apie du kilometrai laidų. Bendrovei padaryta žala siekia 253 tūkst. litų.

VST po audros užfiksavo 500 gedimų – dvigubai daugiau nei po prieš vienuolika metų praūžusio garsiojo Anatolijaus uragano. Bendrovė teigia patyrusi 400 tūkst. litų galinčius siekti nuostolius.

Nuostoliams ir išlaidoms, kurias turi padengti savivaldybė, pinigų bus ieškoma biudžete. Tam jis bus specialiai peržiūrimas rugsėjo viduryje vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje. Dėl to visus patirtus nuostolius reikalaujama suskaičiuoti rugsėjo pirmosiomis dienomis. Vėliau bent dėl dalies išlaidų kompensavimo bus kreipiamasi į Vyriausybę.

Kauno miesto seniūnijų duomenimis, gyventojų per audrą patirti nuostoliai sudaro apie 170 tūkst. litų. Neabejojama, kad iš tikrųjų jie yra daug didesni. Gyventojai raginami kuo skubiau kreiptis į seniūnijas. Pagal įvairius kriterijus bus nutarta, ar jie pretenduoja į kokio nors dydžio vienkartinę pašalpą. Tikimasi, kad Vyriausybė neatsisakys tokių pašalpų kompensuoti, nes Kaune praėjusią savaitę apsilankiusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad savivaldybė neturėtų skaičiuoti lėšų, kurių reikia padėti į bėdą dėl audros patekusiam eiliniam žmogui.

30 tūkst. litų – gelbėtojams

Į pačius karščiausius taškus skubėję ugniagesiai gelbėtojai per pirmąsias kelias dienas po audros supjaustė daugiau nei kelis šimtus medžių.

"Nesame profesionalūs medkirčiai, bet ši audra parodė, kad ir šį darbą turime gerai išmanyti. Tik technika tam nėra labai tinkama", – kalbėjo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.

Per pirmąsias dvi dienas po audros ugniagesiai gelbėtojai sulaukė daugiau iškvietimų nei per visą mėnesį. Skaičiuojama, kad benzinas ir lūžtančios įrangos remontas ugniagesiams gelbėtojams atsiėjo beveik 18 tūkst. litų. Iš savivaldybės administracijos rezervo fondo ugniagesiams gelbėtojams numatyta skirti 30 tūkst. litų, kurie bus panaudoti grandininiams pjūklams ir vandens pompoms pirkti.