Kauniečiai drąsiai pasidavė menininkių provokacijai ir įrodė nesantys snobai, prisirišę prie firminių drabužių etikečių.

Neatsisakė etiketės

"Mexx", "Prada", "Monton", "Reserved", "Calvin Klein", "Next" "Utenos trikotažas", "Lelija" – šimtai įvairiausių etikečių puošia vidinę švarkų, striukių, marškinių ir net apatinio trikotažo pusę. Pirkti garsiais vardais žymėtus daiktus vieniems – garbės reikalas, kiti gi tvirtina, kad tokios etiketės yra kokybės garantas.

"Šią "Guess" odinę striukę nešioju trečius metus, o atrodo kaip nauja", – pirštu baksnodama į vidinę kišenę puošiančią etiketę kalbėjo kaunietė Erika. Paklausta, ar sutiktų mokėti šimtu litų mažiau už tokį patį, tačiau be etiketės drabužį, šviesiaplaukė papurtė galvą. Maža medžiagos skiautelė jai – įvaizdžio dalis.

"O gal norėtumėte ją pakeisti nauja? Prekės kokybė nuo to nenukentės", – intrigavo Kauno meno bianalės "Textile 09" dalyvės, projekto "Pagaminta Lietuvoje" sumanytojos Tracy Allen ir Rutha Marques. Bandymas nepavyko – etikečių vergė siūlomiems mainams liko abejinga.

"Žmonės kaip pamišę skuba į parduotuves ir perka visa, kas pažymėta įvairiomis etiketėmis. Bet ar tai svarbu? Svarbiausia tai, ką mes darome, apie ką galvojame", – įsitikinusios menininkės. Praėjusią savaitę šią tiesą bandžiusios įrodyti Kauno paveikslų galerijos lankytojams, vakar jos išėjo į centrinę pėsčiųjų gatvę.

Pietūs su Džonu Lenonu

Pirmoji stotelė – Šv.Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčia. Darbo įrankiai – raudona medžiaga aptraukta lyginimo lenta, dėžutė spalvotų siūlų, adata, žirklės, lygintuvas ir etikečių spausdinimo mašinėlė.

"Kas čia dabar?" – kreivais žvilgsniais palydėjusios fabriką ant ratukų suprunkštė būrelis merginų. Po akimirkos jos jau trypčiojo eilėje ir buvo pasirengusios dėl meno atsikratyti senųjų etikečių. "Su kuo dabar norėtum eiti pietauti?" – vienos merginų paklausė Rutha. Išgirdusi, kad moksleivė kompanionu išsirinko Džoną Lenoną, Tracy akimirksniu mašinėle surinko naujosios etiketės tekstą: "Šiandien pietauti eisiu su Džonu Lenonu."

Keli adatos dygsniai ir šis užrašas jau puikavosi ant savanorės palto. "Kai grįši namo, prispausk jį su karštu lygintuvu", – patarė menininkės.

Kitos moksleivės striukės vidinę pusę papuošė užrašas, kuriame skelbiama, kad jo savininkė per Helovino vakarą apsirengs žmogaus-voro kostiumu. Trečiosios etiketėje liko išsaugotas pažadas kasdien mokytis šokti salsą.

Tikėjosi gauti dovanų

Pakeitusios keliolikos miestiečių viršutinių drabužių etiketes, menininkės su lyginimo lenta dardėjo Laisvės alėjos grindiniu iki pirmosios sankryžos.

Įsitaisiusios prie mirksinčio šviesoforo, Rutha ir Tracy pasikeisti kvietė net vairuotojus. Deja, pastariesiems šis sumanymas nepasirodė patrauklus.

"Bus kažkas įdomaus", – šalia centrinio fontano išvydę menininkes, bandeles doroti skubėjo trys studentai. Vieno jaunuolio striukėje netrukus atsirado užrašas: "Laimingą mane daro draugai." Kitam teko atsakyti į klausimą, ar jis kada nors nešiojo peruką.

Eksperimentas sulaukė ne tik jaunimo dėmesio – prie mobiliųjų menininkių dirbtuvių skubėjo ir pagyvenę miestiečiai. Tiesa, visi jie kaip susitarę klausė, ar čia kas nors dalijama dykai.

"O gal čia galima laimėti lygintuvą?" – taip ir nesupratusi projekto esmės menininkes apspitusių jaunuolių klausinėjo garbaus amžiaus moteris.