Apsinuodyti galima ir vaistažolėmis

Alkoholis, surogatai, cheminiai preparatai, netgi nekaltomis laikomos vaistažolės ar liaudiškos gydymosi priemonės gali sukelti grėsmę gyvybei.

Tuo per savo darbo praktiką jau spėjo įsitikinti gydytoja toksikologė Neringa Gančieriūtė. "Žmonės išradingi", – šyptelėjo ji.

Toksikologo akiratyje pacientai atsiduria dėl ūmių ir lėtinių apsinuodijimų. Šiems priskiriami nuolat dializuojami žmonės, kuriems nefunkcionuoja inkstai.

Ūmiai apsinuodiję pacientai vežami į ligoninę. N.Gančieriūtė paneigė, kad tokiais atvejais dažniausiai kaltas būna alkoholis.

Didžiausią rūpestį medikams kelia apsinuodijusieji surogatais. Tokie pacientai dažniausiai nepasisako, ką gėrė. Tad paciento ligos istorijoje atsiranda koduota diagnozė – nepatikslintas alkoholis.

Pasak N.Gančieriūtės, sunkiausia, kai į ligoninę atvežamas sąmonės netekęs arba aplinkoje nesiorientuojantis žmogus. Tuomet atmetimo principu tenka spėti, kuo jis galėjo apsinuodyti ir kaip jam padėti.

Kartais atsakymą į šį klausimą padeda rasti greitosios pagalbos medikai ar policija, paaiškinę, iš kurios vietos pacientas atvežtas. Net namiškiai kartais nežino, kuo galėjo apsinuodyti artimas žmogus.

Gydytoja prisiminė atvejį, kai į reanimacijos skyrių buvo paguldytas pagyvenęs vyras. Iš pradžių manyta, kad streikuoja jo širdis. Vėliau įtartas insultas.

Tačiau tyrimai šiuos gydytojų spėjimus paneigdavo. Artimųjų pasakojimai taip pat neleido įtarti, kad žmogus galėjo apsinuodyti surogatais ar neaiškios kilmės skysčiais.

Paciento būklei blogėjant, gydytojai neteikė vilčių, kad jis išgyvens. Situacija šiek tiek paaiškėjo, kai vyrą prireikė intubuoti – įstatyti kvėpavimo vamzdelį. Medikai pamatė nudegintą gerklę, stemplę.

Atsigavęs vyras vėliau prisipažino, kad norėdamas nusižudyti išgėrė pesticidų.

Kitas pacientas ligoninėje gulėjo kelis kartus dėl tos pačios priežasties – išgerdavo po pusę stiklinės ar daugiau acto.

Pasak N.Gančieriūtės, apsinuodijusiam pacientui skiriamas simptominis ar specifinis gydymas priešnuodžiais. Tačiau mažai apnuodyti galinčių medžiagų turi savo priešnuodžius, tad skiriamas simptominis gydymas.

Dažnam pacientui užtenka tokio gydymo: išplauti skrandį, pastatyti lašinę, pastiprinti organizmą reikalingomis medžiagomis ar suleisti vaistų nuo skausmo.

Apsinuodijus surogatais skiriamas specialus gydymas – detoksikacinė dializė. Ši procedūra trunka mažiausiai šešias valandas, o jeigu būklė negerėja, ji pratęsiama.

Lietuvoje pagal statistiką dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, antroji vieta atitenka vaistams, o trečioji – grybams. Iš vaistų dažniausiai perdozuojama raminamųjų arba antidepresantų.

Pastaruoju metu gydytojams tenka susidurti su pacientais, kurie apsinuodija gydydamiesi liaudiškomis priemonėmis – dažnai klaidingai manoma, kad jos negali pakenkti.

Toksikologė įspėjo, kad vaistažolių poveikis gali būti labai stiprus, kartais net pavojingas – riba tarp gydomosios dozės ir nuodo būna labai maža. Tad neišmanantiems šių dalykų nereikėtų eksperimentuoti ar pasikliauti tik profesionalių žolininkų patarimais.

Kauno klinikose yra pasitaikę pacientų, apsinuodijusių kai kurių žmonių išgirtu auksiniu ūsu.

Pasak N.Gančieriūtės, apsinuodijimo žolėmis požymiai gali būti įvairūs: nuo sąmonės sutrikimo, pykinimo, vėmimo, mirgėjimo akyse, svirduliavimo, nesiorientavimo aplinkoje, nesusikalbėjimo iki kritinių atvejų, kai ištinka koma.