Apklausa: pusė vilniečių pritaria laikinam mazuto naudojimui šilumos gamybai?

Tokiai šiuo metu svarstomai galimybei pritartų 50 proc. vilniečių, rodo Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) užsakymu atlikta apklausa. Mažasierio mazuto naudojimui šilumos gamybai nepritaria 30 proc. respondentų, o 20 proc. neturi nuomonės.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa atskleidė, kad mažasierio mazuto kūrenimui, kaip alternatyvai šalia gamtinių dujų, biokuro naudojimo, nepriklausomų šilumos tiekėjų tiekiamos šilumos ir atliekų deginimo, kiek dažniau pritaria vyrai (54 proc.), pensininkai (61 proc.), žemesnių pajamų, kuomet mėnesio pajamos vienam šeimos nariui siekia iki 700 eurų, grupės atstovai (53 proc.). Šiai šildymo galimybei kiek dažniau nepritaria moterys (35 proc.), turintieji aukštąjį išsilavinimą (35 proc.) ir aukštesnių pajamų, kai mėnesio pajamos viršija 700 eurų šeimos nariui, grupės atstovai (37 proc.).

Galimybė ruošti karštą vandenį ir šildyti gyventojų namus deginant mažasierį mazutą buvo pradėta svarstyti šią vasarą, siekiant apsidrausti nuo galimo įprasto šilumos gamybai naudojamo kuro stygiaus bei pristabdyti šildymo kainų augimą artėjantį sezoną. Gamtinių dujų kaina šiuo metu yra beveik tris kartus didesnė už mazuto. Tuo tarpu mažasierio mazuto rinkoje netrūksta, todėl nenusimato ir didelių jo kainų šuolio.

Mazutas nėra naujiena sostinės šilumos ūkyje – kaip rezervinis kuras jis buvo naudojamas kelis dešimtmečius.

„Mazutas nėra naujiena sostinės šilumos ūkyje – kaip rezervinis kuras jis buvo naudojamas kelis dešimtmečius. Vėliau jo buvo visiškai atsisakyta, tačiau infrastruktūra, reikalinga jo naudojimui, liko. Šiuo metu mažasieris mazutas turi du didelius pliusus – gausią pasiūlą ir nedidelę kainą. Itin sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, kai Rusija vykdo energetinį šantažą ribodama gamtinių dujų pasiūlą, tokia alternatyva yra beveik neišvengiama, jei norime suvaldyti rizikas dėl galimo gamtinių dujų trūkumo bei itin brangios šilumos gamybos“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

„Vilmorus“ atlikta apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei pusė vilniečių (58 proc.) žino, jog Vilniuje yra svarstoma galimybė artėjantį šildymo sezoną deginti mažasierį mazutą. Geriau apie šią galimybę žino pensininkai (77 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą (63 proc.), o mažiau – jaunimas (37 proc. žino ir 63 proc. nežino). Dauguma apklaustųjų (61 proc.) sakė manantys, kad laikinai deginti mažasierį mazutą planuojama dėl galimo gamtinių dujų stygiaus Europoje, dėl palankios šio kuro kainos ir galimybės jį įsigyti (54 proc.) bei siekiant išlaikyti stabilias šildymo kainas (52 proc.).

„Mažasierio mazuto deginimas būtų laikina priemonė tik vienam šildymo sezonui, be to, net ir priėmus šį laikiną sprendimą, mažasieris mazutas netaptų pagrindine kuro rūšimi, o tik papildytų jau esamas. Preliminariai skaičiuojama, kad lapkričio mėnesį mazutas sudarytų apie 30 procentų šilumos gamybai reikalingo kuro kiekio“, – pasakojo Gerimantas Bakanas, Vilniaus šilumos tinklų vadovas.

VŠT numato, kad mažasieris mazutas kaip alternatyvi kuro rūšis būtų naudojama laikinai – 6-7 mėnesius. Priklausomai nuo lauko oro temperatūros, dalis vilniečiams reikiamos šilumos energijos pagaminama naudojant tik biokurą. Vėstant orams ir augant šilumos energijos poreikiui, pradedamas naudoti ir kitas kuras – gamtinės dujos. Tačiau dabartinė situacija rodo, kad žiemą Europa gali susidurti su nestabiliu gamtinių dujų tiekimu, o šio resurso kaina yra istorinėse aukštumose. Taigi, mažasieris mazutas kaip alternatyva būtų naudojamas tuomet, kai ateinantį šildymo sezoną reikėtų patenkinti didesnį šilumos poreikį ir padėti subalansuoti šilumos gamybos kaštus.

VŠT specialistai skaičiuoja, kad mažasierio mazuto deginimas padėtų šilumos kainą sostinėje išlaikyti panašaus lygio, koks buvo praėjusių metų šildymo sezoną.

Kadangi mazutas, kaip rezervinis kuras, Vilniuje bei kituose šalies miestuose buvo naudojamas ir anksčiau, VŠT naudojami dujiniai katilai yra tinkami mažasierio mazuto deginimui. Šiuo metu įmonė investuoja į mazuto priėmimo, saugojimo, tiekimo į katilus sistemas, vykdo geležinkelio atšakos, kuria elektrinę pasiektų mazutas, atnaujinimo darbus.

Lygiagrečiai paruošta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankos ataskaita – atlikti oro taršos, kvapų, triukšmo sklaidos, skaičiavimai, jei Vilniaus antrojoje termofikacinėje elektrinėje būtų laikinai grąžintas skysto kuro naudojimas vandens šildymo ir garo katiluose. Oro taršos, kvapų ir triukšmo modeliavimas rodo, kad anglies monoksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių ir sieros dioksido koncentracijos aplinkos ore deginant mazutą neviršytų aplinkos oro užterštumo normų, nustatytų teisės aktuose, ir neturėtų neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai. Leistini kvapų ir triukšmo lygiai už įmonės teritorijos ribų taip pat nebūtų viršijami.

PAV atrankos ataskaita pateikta atsakingų institucijų vertinimui. Aplinkos apsaugos agentūra motyvuotą prašymą patikslinti ataskaitą arba sprendimą dėl jos turi pateikti iki rugsėjo 29 d.

„Vilmorus“ vilniečių apklausą atliko rugpjūčio mėn. 16–19 d. Joje dalyvavo 18 m. ir vyresni Vilniaus m. gyventojai, iš jų 51 proc. vyrų ir 49 proc. moterų. 53 proc. respondentai turi vidurinį ar spec. vidurinį, 42 proc. aukštąjį (kolegija, universitetas) išsilavinimą.