„Ne pirmi metai keltuvui kyla įvairių sunkumų ir iššūkių atliekant savo darbą ir atliekami remonto darbai. Žinome apie veikimo ir neveikimo laikotarpio proporcijas (...). Poreikis yra žinomas lėšų, svarstysim turbūt greta kitų poreikių, kurie taip pat buvo komitete balsuoti“, – BNS šią savaitę sakė ministras.
„Turime aibę klausimų, kurie yra susiję su saugumu, pastatų infrastruktūros klausimais, paveldo klausimais, tai turbūt reikės bendrą spektrą pasižiūrėti. Būtų sunku pasakyti, kad keltuvas šiai dienai bus (prioritetas – BNS) numeris vienas“, – kalbėjo jis.
L. Alsys pripažino, kad tai greičiausiai nebe „taisymo klausimas, o naujo keltuvo statymo“.
Kaip skelbė BNS, Nacionalinis muziejus kitų metų valstybės biudžete prašo numatyti 0,51 mln. eurų Gedimino kalno keltuvo rekonstrukcijos projektavimo darbams, 2028 metams – 2 mln. eurų ir 2029 metams – 2,9 mln. eurų pačiai rekonstrukcijai.
Seimo Kultūros komitetas šiam siūlymui pritarė.
Apie nuolat gendantį funikulierių ir naujo keltuvo poreikį Nacionalinio muziejaus atstovai kalbėjo tiek pernai, svarstant biudžeto projektą, tiek užpernai, tačiau lėšų nebuvo skirta.
Pasak ministro, svarstant finansavimo skyrimą bus atsižvelgta ir į artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai kitų metų pirmąjį pusmetį.
„Vis tik kalnas ir Gedimino bokštas yra vienas iš ryškiausių atpažįstamų Lietuvos simbolių. Palengvintas patekimas ant kalno viršūnės pasidairyti į Vilniaus senamiesčio panoramą turbūt yra vienas iš pliusų, kuris galėtų būti traktuojamas. Tai tą taip pat žinom ir vertinam atsižvelgdami“, – sakė L. Alsys.
BNS rašė, kad Gedimino kalno funikulierius įrengtas 2003-iaisiais. 2017 metais keltuvas neveikė daugiau kaip 40 proc. darbo dienų, 2018 metais – beveik trečdalį metų. Vėlesniais metais prastovų laikas ilgėjo, 2023–2024 metais keltuvas buvo sugedęs apie 70 kartų.
Pats Gedimino kalnas dar tvarkomas dėl anksčiau buvusių nuošliaužų. Nuo 2017 metų pabaigos ten paskelbta ekstremali situacija.
(be temos)