Ypatinga kulinarinės kelionės patirtis – Šabo vakarienė Izraelyje

Juk būna taip: pamatai šalį ir įsimyli. Galėtum keliauti ten kasmet, kasmet atrasti naujų vietų, naujų įspūdžių ir naujų skonių. Taip nutiko ir Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje Dariaus Degučio žmonai, aistringai kulinarei Nidai Degutienei. Neseniai grįžusi iš gastronominės kelionės po mėgstamą šalį, Nida sako, kad tokioje kelionėje žmonės turi galimybę atsidurti vietinių namuose, prisiliesti prie jų buities, kartu sėdėti prie jų stalo ir klausytis jų istorijų. Savų kelionių istorijomis kulinarė, aistringa keliautoja, blogerė ir fotografė dalinsis jau šį savaitgalį vyksiančioje tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“.

– Nida, nuo ko prasidėjo tavo meilė Izraeliui?

– Nuo pirmo karšto oro dvelksmo išlipus iš lėktuvo Tel Avive, nuo pirmos vakarienės arabų restorane Jafoje, nuo pirmos taurės iki tol neragauto izraelietiško vyno, nuo pirmo vizito į Artimųjų Rytų aromatais, spalvomis ir garsais užtvindytą turgų ir nuo pirmo sutikto gatvėje nepažįstamojo, kuris , sužinojęs jog esu lietuvė, su didžiausiu pasididžiavimu pasakė: “Ir mano šaknys iš Lietuvos!”

– Koks buvo pirmasis patiekalas, kurio ten paragavai?

– Tai buvo pilnas stalas meze – kokių 15 rūšių vegetariškų užkandėlių – jomis stalas buvo nukrautas mums dar dorai neatsisėdus. Be jokios abejonės, viena meze lėkštelė buvo kupina tiršto humuso.

– Parašei knygą apie Izraelio virtuvę. Kaip ją įvertino vietiniai?

– Kadangi knygą rašiau lietuvių kalba, vietiniams buvo labai smalsu sužinoti, kaip aprašiau jų šalį, papročius. Dabar, kai knyga išversta į anglų kalbą, mano draugai ir pažįstami nekantrauja ją kuo greičiau perskaityti. Pavasarį ji pasirodys Izraelio knygynų lentynose. 

– Kaip dažnai Izraelio patiekalus gamini Lietuvoje?

– Dažnai! Jie man tarsi įaugo į kraują. Mano spintelės pilnos Artimuose Rytuose populiarių prieskonių, tad jais dažnai gardinu ir tradicinius lietuviškus patiekalus, taip kurdama naujus skonius, kurie man primena Izraelį.

– Galbūt esama kokio prieskonio ar produkto, be kurio negali gyventi? 

– Labai pamėgau tipišką sefardų virtuvės prieskonių kombinaciją: kuminą, kalendras, kvapiuosius pipirus, gvazdikėlius ir cinamoną. Izraelyje taip pat iš naujo atradau granatų sėklas, kuriomis žydai gardina viską: nuo salotų iki desertų. Granatų sėklų jie įmeta net į putojančio vyno taurę – taip gražiau ir skaniau.

– Neseniai buvai išvykusi į gastronominę kelionę po Izraelį. Kuo gastronominė kelionė skiriasi nuo paprastos?

– Tokia kelionė kur kas autentiškesnė. Gastronominėje kelionėje žmonės turi galimybę atsidurti paprastų žmonių namuose, prisiliesti prie jų buities, kartu su jais sėdėti prie stalo ir, ragaudami jų pagamintą maistą, išgirsti jų istorijas, susipažinti su tradicijomis ir kultūra. Su mumis keliavo moteris, kuri Izraelyje buvo lankiusis jau tris kartus. Grįžusi į Vilnių ji tvirtino, kad gastronominėje kelionėje Izraelio pamatė daugiau nei per visas tris praeitas keliones kartu sudėjus.

– Kelionėje susitikote su žinomais Izraelio virtuvės meistrais, ar buvo kažkas naujo, ko teko paragauti?

– Stengėmės labiau išragauti tradicines virtuves, iš kurių ir susideda šiuolaikinė Izraelio kulinarija, kuria žavisi visas pasaulis: žydų išeivių iš Maroko, Irako, Prancūzijos, Ispanijos, taip pat arabų, druzų, beduinų virtuves. Žinoma, neaplenkėm ir garsiausių Tel Avivo bei Jeruzalės restoranų.

– Kuo ypatinga Izraelyje ryto kava, kurią gėrėte su vietos gyventojais ir Šabo vakarienė?

– Izraeliečiai kavai kelia itin aukštus reikalavimus! „Starbox“, įžengusi į Izraelio rinką, bankrutavo vos per pusmetį – tokią prastą kavą žydai gerti atsisakė. Rytais jie kavą geria su puria pieno puta, o arabiška kava – stipri, saldi ir kvepianti kardamonu. Tuo tarpu Šabo vakarienė – tai ypatinga patirtis visiems keliautojams, dauguma jų niekuomet nebuvo sėdėję prie šventinio žydų stalo, negirdėję dainingų maldų ir neragavę ypatingų svarbiausios žydams šventės – Šabo - patiekalų.

– Kokį įspūdį paliko chalvos degustacija? Kas tai yra iš viso?

– Ne visi žinojo, kad tikroji chalva gaminama iš sezamų. Chalvos gamykloje galima paragauti dar šiltos, tiesiai iš po preso bėgančios sezamų pastos. Šią pastą nuo seno Artimuosiuose Rytuose žmonės kas rytą po šaukštą gerdavo kaip eleksyrą, stiprinantį imunitetą. Tuo tarpu saldi chalva, pagaminta iš sezamų pastos ir pagardinta pistacijomis ar migdolais, izraeliečiams atstoja Nutella – jie chalvą tepa ant duonos ir valgo pusryčiams!

Nidos Izraelio virtuvės skaniausių dalykų dešimtukas

Šviežia sezamų pasta tachini

Humusas

Šakšuka

Izraelietiškas vynas

“Izraelio” salotos

Sezamų chalva

Granatų sultys

Į saują vos telpančios trešnės iš druzų sodų

Baklažanų užkandėlės

Knafė – arabiškas desertas su ožkų sūriu

Daugiau apie tai bus galima išgirsti sausio 22-24 dienomis turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“, kuri vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Parodoje dalyvaus daugiau nei 200 turizmo verslo atstovų iš 37 pasaulio šalių ir įvyks daugiau kaip 100  renginių. Pirmą kartą parodoje plačiai prisistatys Lietuvos miestai ir miesteliai – jų parodoje dalyvaus net 47.