Visuomenės veikėjai kreipėsi į Vilniaus savivaldybę dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo

„Aktyvi poeto veikla mūsų tautos ir valstybės istorijoje paliko ryškų įspaudą. Šiandien mes kalbame apie leidimą įamžinti Justino Marcinkevičiaus atminimą mūsų šalies širdyje, Lietuvos sostinėje – Vilniuje“, – rašoma laiške, adresuotame Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijai ir merui Valdui Benkunskui.

Laiške siūloma poeto atminimą įamžinti ne vienu atminimo ženklu – jo vardu siūloma pavadinti seną lietuvišką sodą Vilniaus mieste bei suprojektuoti ir pastatyti paminklą.

Tarp laišką pasirašiusių – šalies aktoriai, muzikai, švietimo darbuotojai, teisininkai, poetai, architektai, tarp jų ir nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Vyriausybės premijų laureatai: Vytautas Rumšas, Eglė Gabrėnaitė, Vaiva Mainelytė, Rolandas Kazlas, Nelė Savičenko, Vladas Bagdonas, Rimantas Bagdzevičius, Julius Dautartas, Ilona Balsytė, Vytautas Anužis, Liubomiras Laucevičius, Inesa Paliulytė, Vladimiras Prudnikovas, Modestas Pitrėnas, Viktorija Miškūnaitė, Viktoras Gerulaitis, Liudvika Meškauskaitė, Miša Jakobas, Audrys Karalius, Mindaugas Jankauskas, Martynas Kuliavas ir kiti.

„Kai poetas mirė, pasakiau – visatoje užgimė dar viena lietuviška žvaigždė. Turime prisiminti, kad ta žvaigždė yra Justinas Marcinkevičius. O juk ne tiek daug mes jų ir turime...“, – sako aktorius, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Rumšas.

Iniciatyvos pastatyti tautos paminklą J. Marcinkevičiui visuomenininkai ėmėsi dar pernai.

Tam reikalingas lėšas renka visuomeninė organizacija „Basos mamos“.

Kaip BNS ketvirtadienį informavo „Basos mamos“ atstovė, buvusi „valstietė“ Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė, šiuo metu J. Marcinkevičiaus įamžinimui surinkta apie 38 tūkst. eurų.

Vilniuje statyti paminklą J. Marcinkevičiui siekė ir Lietuvos rašytojų sąjunga, norėjusi paminklą pastatyti poeto vardo skvere prie savo būstinės Vilniaus senamiestyje.

Jos skelbtą konkursą laimėjo „Architektūros linijos“ projektas „Trilogija“, tačiau visuomenėje tuomet atsinaujino diskusija dėl J. Marcinkevičiaus asmenybės, iškeliant aspektą dėl jo prisitaikymo prie sovietinės sistemos.

V. Benkunskas tuomet tvirtino, kad savivaldybė prieš uždegdama žalią šviesą tokiam menininko įamžinimui lauks visuomenės sutarimo.

Dėl leidimo turi apsispręsti savivaldybė taryba, tačiau šis klausimas svarstytas nebuvo.

V. Jankauskaitė-Milčiuvienė kalbėjo mananti, jog dėl J. Marcinkevičiaus atminimo įamžinimo „neturėtume išvis diskutuoti“.

„Kai sako ieškokite sutarimo visuomenėje, tai mes ir ieškokime jo visi kartu. Meras galėtų ieškoti to sutarimo kartu susitikdamas su šitų žmonių atstovais, aktoriais, menininkais, aptardamas, kaip jie galvoja“, – kalbėjo ji.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.