Šia proga 2017 m. birželio 1–2 d. Valdovų rūmų muziejaus lankytojų laukia speciali renginių programa.

„Istoriją rašo tik ypatingos asmenybės, o viena tokių neabejotinai yra Bona Sforca, lemtingai paveikusi Renesanso idėjų, kultūros ir meno sklaidą Lietuvoje bei aplinkiniuose kraštuose. Prisimindami šią asmenybę, tikimės, kad mūsų renginiuose atskleisti istoriniai kontekstai leis pajusti šios ypatingos moters epochos dvasią, prisiminti rafinuotą dvaro kultūrą ir sužinoti daugiau istorinių faktų apie mūsų valdovus“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus renginių koordinatorė Iveta Jaugaitė.

Birželio 1–2 d. į Valdovų rūmų muziejų atvykę lankytojai galės apžiūrėti ekspozicijas dalyvaudami specialioje teminėje ekskursijoje apie Boną Sforcą su audiogidu. Jos metu susipažinsite su valdovės jaunyste, gyvenimu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, mados pomėgiais ir įtaka kultūrai, taip pat sužinosite atsakymus į daugelį rūpimų klausimų – ar galėjo Bona Sforca bendrauti su Leonardu da Vinčiu (Leonardo da Vinci), kokią įtaką ji darė Žygimanto Senojo valdymui, kokį maistą ji atvežė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės virtuvę?

Norintieji pagausinti istorijos žinias birželio 1 d. 18.00 val. laukiami Lankytojų vestibiulio auditorijoje – ten bus skaitoma nemokama viešnios iš Italijos dr. Frančeskos Marijos Valjenti (Francesca Maria Vaglienti, Milano valstybinis universitetas, Italija) vieša paskaita „Su dviem tėvynėmis širdyje. Bona Sforca, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė (1494–1557)“. Manantieji, kad turi pakankamai istorinių žinių, šią dieną 19.00 val. bus kviečiami išbandyti save protų kovose „Moterys istorijoje: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Europa“.

Apsilankiusieji Valdovų rūmuose birželio 1 d. galės pamatyti Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę teatralizuotuose susitikimuose, į kuriuos būtina išankstinė registracija. 18.00 ir 19.00 val. rengiamuose susitikimuose laukia trys režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės parengti etiudai, leisiantys žiūrovams pasijusti Bonos Sforcos dvaro dalimi tais laikais, kai buvo įvedama Valakų reforma, auginamas Žygimantas Augustas, kai puotose buvo vaišinamasi įmantriais vaisiais ir daržovėmis, kai pirmą kartą buvo pradedama valgyti su šakute, kuri tuo metu popiežiaus vadinta „velnio įrankiu, niekinančiu Dievo siųstą maistą“.

Susipažinti su Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene Bona Sforca Valdovų rūmų muziejaus lankytojai kviečiami neatsitiktinai – šiemet sukanka 500 metų, kai nuo jos bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo sužadėtuvių, įvykusių Vilniuje. Šiemet taip pat sukanka 460 metų, kai viena aktyviausių bei įtakingiausių valdovių buvo nunuodyta savo dvariškio ir palaidota Šv. Mikalojaus bazilikoje (Italija). Jai skirtą antkapį sukūrė florentietis meistras Santis Gučis (Santi Gucci), o jį užsakė duktė, Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stepono Batoro, Vengrijos (Transilvanijos) kunigaikščio žmona Ona Jogailaitė.