„Bažnyčia tapo šviesesne. Daugiau šviesos, daugiau spalvos, tai, ką ir duoda mums tas vėlyvasis barokas“, – pristatydamas atidengtą XVII amžiaus pabaigos – XVIII pradžios barokinę tapybą kalbėjo kunigas.

Kaip pastebi restauratoriai, atradimas leidžia manyti ir tai, jog pirmoji mūrinė bažnyčia Verkiuose galėjo iškilti anksčiau, nei manyta iki šiol – apie 1675–1700 metus.

Pasak Vilniaus dailės akademijos docentės Birutės Rūtos Vitkauskienės, apie 1675-aisiais įkurtą Kalvarijų kompleksą su medine bažnyčia buvo žinoma jau anksčiau.

Kaip tikino restauratorė Indrė Valkiūnienė, iki atradimų manyta, jog mūrinė Kalvarijų bažnyčia iškilo XVIII amžiaus antroje pusėje.

Tačiau freskos leidžia manyti, kad mūrinė bažnyčia buvo pradėta statyti po to, kai tuometinis Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas 1675 metais nusprendė perduoti Verkių Kalvarijas šv. Liudviko Bertrando vardu pasivadinusiems dominikonams observantams.

„Apie šitą faktą mūsų Lietuvos baroko istorijoje nebuvo žinių tokių tikslesnių. (...) atrastų freskų stilistika ir jų turinys rodo, kad iš tikrųjų tai buvo (...) jau statyba mūrinė. Ir taip dekoruota bažnyčia ir stovėjo iki XVIII amžiaus vidurio, apie 80 metų“, – kalbėjo B. R. Vitkauskienė.

Anot jos, panašios į atidengtą sieninę tapybą Lietuvoje beveik nėra. B. R. Vitkauskienės teigimu, freskas sukūręs meistras buvo labai profesionalus, tiesa, tikslesnės informacijos apie autorių kol kas nėra.

Atidengtų freskų pietinėje presbiterijos pusėje pavaizduota šv. Tomo Akviniečio vizija, kai jam pasirodė į jį besikreipiantis nukryžiuotas Jėzus. Tuo tarpu šiaurinėje manoma buvus antrąją Kryžiaus kelio stotį (Jėzus ima nešti kryžių) arba Švč. Trejybės kompoziciją.

Abiejuose pusėse yra išlikę ir figūrų fragmentai. Anot B. R. Vitkauskienės, viena jų – Jėzaus širdį ietimi pervėręs romėnų riteris Šventasis Longinas.

Kitoje altoriaus pusėje išlikusios tik figūros kojos.

Atidengtose freskose taip pat matomi konsekracijos kryžiai. Pasak J. Vitkovskio, tai vienos iš švenčiausių vietų bažnyčioje, kurios vyskupo yra patepamos šventais aliejais.

I. Balkūnienės teigimu, kovo mėnesį darbą pradėjusi devynių restauratorių komanda turėjo atlikti itin kruopščią užduotį.

„Mūsų atidengta autentiška sienų tapyba buvo gerokai pažeista, nes ji sukurta dar prieš XVIII amžiaus viduryje įvykusia didžiulę rekonstrukciją, kai buvo pastatytas šoninis altorius, sakykla, atnaujintas visas interjeras. Tai reiškia, kad visi paviršiai buvo gerokai pakeisti“, – kalbėjo ji.

„Pirmą savaitę atsitiko tokie netikėtumai, kad vis dėlto radom tapybos, figūrinės tapybos. Supratom, kad tapyba tęsiasi nuo karnizinės dalies iki grindų“, – pasakojo restauratorė.

Klebono teigimu, į septynis etapus suskirstyti bažnyčios restauravimo darbai bus tęsiami.

„Šiek tiek reikia laiko, reikia kantrybės, nes reikia ir lėšų, bet žingsnis po žingsnio mes tikimės per artimiausius penkerius arba kažkiek metų, kad bažnyčia pilnai suspindės savo grožiu“, – sakė Jurgis Vitkovskis.

Atidengtas freskas jau gali pamatyti visi Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje apsilankę svečiai, sekmadienį vyks jų atidengimo koncertas.