Atidarymo metu – pasivaikščiojimas

Paroda susideda iš trijų dalių. Pirmoji parodos dalis įsikūrusi buvusio Viršuliškių kaimo teritorijoje, prie įvažiavimo į dabartinį troleibusų parką Viršilų gatvėje. Būtent troleibuse galima susipažinti su Viršuliškių kaimo ir jo teritorijos istorija.

„Mes atkūrėme Viršuliškių istoriją nuo XVIII a pabaigos, kuomet čia, kur mes ir stovime, buvo senasis Viršuliškių kaimas. Pasidarė įdomu – kada ir kodėl kaimas tapo miestu. Vaikštant po troleibusą, ir aplink jį, galima tik įsivaizduoti, kaip galėjo atrodyti visas tas kaimas – beveik nieko iš jo nebeliko“, – į parodos atidarymą susirinkusiems svečiams sakė parodos kuratorius, istorikas Povilas Andrius Stepavičius.

Antroji parodos dalis, įsikūrusi Viršuliškių g. 43 stovinčiame daugiabutyje, pasakoja apie kaimo tapsmą integralia miesto dalimi ir Vilniaus plėtrą praėjusio amžiaus viduryje. Daugiausiai dėmesio čia skiriama naujosioms Viršuliškėms ir miesto gyventojams.

Neatsitiktinai parodos atidarymo metu lankytojai ir atidarymo dalyviai buvo kviečiami pasivaikščioti nuo pirmosios iki antrosios parodos dalių – trečioji parodos dalis yra kartu su iniciatyva „Gatvės gyvos“ parengtas rajoną pristatantis maršrutas. Maršrutą galima rasti programėlėje „Neakivaizdinis Vilnius“ ir parodos veikimo vietose randamose skrajutėse.

„Šitaip kviečiame į Viršuliškes atvykusius parodos lankytojus patiems patyrinėti ir patirti rajoną – ne vien per nuotraukas ar kitų žmonių pasakojimus, bet ir patiems kuriant savo pasakojimą“, – prieš parodos atidarymą sakė parodos kuratorius.

Parodoje – viršuliškiečių pasakojimai ir eksponatai iš buities

Parodos kuratoriams rekonstruoti Viršuliškių istoriją padėjo rajono gyventojai. Parodoje pristatoma ne tik archyvuose rasta informacija, bet ir šiandien Viršuliškėse gyvenančių žmonių prisiminimai bei pasakojimai