Lietuvos fantastai kviečia žvilgtelėti į ateitį

Be to, tie patys aparačiukai moka ne tik išgirsti kitą žmogų, bet dar ir fotografuoti, groti muziką, rodyti vaizdus ir daug bei greitai skaičiuoti, rašoma pranešime spaudai.

Kelionė iš vieno žemyno į kitą greičiau nei per parą. Baimė, ar dirbtinės būtybės, kurias mes patys sukursime, mūsų nesunaikins. Aparatai, leidžiantys suprasti, kas dedasi žvaigždėse, kurių nemato plika akis. Nupiešta, netikra aplinka, kurioje žmogus jaučiasi kaip tikroje.

Jei būtumėte prakalbę apie bet kurį iš šių dalykų vos prieš šimtą metų, geriausiu atveju būtumėte palaikyti fantazuotoju, neturinčiu ką veikti, o blogiausiu – kvailiu ar bepročiu. Kokios dar raketos, kokie dar aparačiukai? Ar tvartas jau išmėžtas, kad turi laiko tokiems svaičiojimams?

Bet kaip parodė istorija, drąsiausios Jules’io Vernes’o fantazijos apie būsimą pasaulį pasirodė visiškai nekaltos, palyginus su tuo, ką turime dabar.

Bet kaip pasaulis galėtų atrodyti dar po šimto metų? Ar net ir po dvidešimties? O po pusės tūkstantmečio? O kitąmet?

Pabandyti tai įžvelgti kviečia šį šeštadienį Vilniuje vyksiantis „Lituanicon“ – jau 28 metus iš eilės vykstantis Lietuvos fantastų konventas, apimantis šiuolaikinę kultūrą, mokslą, meną ir technologijas.

Kokiu būdu „iPhone“ padės užkariauti Marsą? Kaip ateityje atrodys Vilnius – ar bet kuris kitas didmiestis? Ar įmanoma būtų gyventi amžinai? Ar singuliarumas mums pavojingas? - apie visa tai bus kalbama renginyje, kuriame lankysis ir užsienio svečiai: prestižinės „Hugo“ premijos nominantas JAV rašytojas Yoon Ha Lee, mokslo komunikatorius iš D. Britanijos Simonas Ingsas, o vaizdo tiltu iš už Atlanto vandenyno prie renginio prisijungs žymus ir įtakingas rašytojas Vernoras Vinge`as, pirmasis pradėjęs rašyti apie kibernetinę erdvę, o dabar, be visų kitų veiklų, dar ir konsultuojantis programinės įrangos kūrėjus.

Be abejo, visa tai skamba labai rimtai ir moksliškai, bet iš tiesų „Lituanicon“ – gyvas renginys, kuriame šalia įdomių pranešimų rimtomis temomis nepamirštama ir fantastų kultūra – juk galų gale čia renkasi tokie, kurie ne domisi globaliomis ateities problemomis, bet ir mėgsta filmus, superherojus, vaizdo žaidimus.

„Tai, kas vakar buvo fantastika, šiandien tampa realybe, tad nematau nieko žalingo ar kvailo fantazavime apie tai, ko, atrodytų, negali būti. Net ir tos fantastikos sritys, kurios, regis, neturi nieko bendro su mokslu ir realybe, o atrodo tik kaip autorių išmonė, iš tiesų yra pagrįstos griežta logika ir realaus pasaulio įtaka. Pavyzdžiui, daugelis net nesusimąsto, kad „Žiedų valdove“ didelį vaidmenį vaidina krikščionybė, jos mitologija, o taip pat – abu Pasauliniai karai. Tad už ateities prognozavimą ne ką mažiau įdomu gali būti ir kūrybos dekonstravimas“, – teigia vienas iš renginio organizatorių, astrofizikos mokslų daktaras Kastytis Zubovas.

Su juo sutinka ir kitas renginio organizatorius, technologijų žurnalistas Adomas Rutkauskas: „Viskas priklauso nuo požiūrio taško. Tai, ką mes šiandien vadiname technologija, prieš kelis šimtmečius būtų prilyginta kuo tikriausiai magijai. Priliesti sieną pirštu ir taip sukurti šviesą namuose – kuo ne burtai? O juk taip galima apibūdinti paprasčiausią šviestuvo jungiklį. Tad galvoti apie tai, kas šiandien atrodo kaip burtai ar fantazija, o mūsų anūkams atrodys visiškai įprasta realybė – ne tik įdomu, bet ir naudinga: taip ateičiai lengviau pasiruošime patys“.

„Lituanicon“ vyks šį šeštadienį Vilniuje, Socialinių mokslų kolegijos patalpose (Kalvarijų 137E). Įėjimas į renginį yra visiškai nemokamas (ir organizatoriai prašo priminti, kad išėjimas – taip pat). Visą renginio programą – o taip pat daugiau informacijos apie renginį bei jo svečius – galima rasti renginio svetainėje.