- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį Čiurlionio namuose Vilniuje pradedamas pokalbių ciklas „Vilniaus istorijos etiudai“. Čiurlionio namų direktorius Rokas Zubovas kalbins mokslo istoriką ir etnologą, gamtos mokslų daktarą, profesorių Libertą Klimka.
„Vilnius – viena populiariausių pastarojo meto lietuvių literatūros temų. Miestą iš naujo atrasti siūloma ir grožinės literatūros kūriniuose, ir dokumentikoje, ir atsiminimuose bei esė. Ne išimtis ir Čiurlionio namai – naujojo sezono pagrindinė tema – Vilniaus miestas. Beveik visi susitikimuose dalyvausiantys autoriai rašė iš meilės Vilniui, iš noro, svajonės, o kartais net iš įniršio jį atgaivinti. Kartais atrodo, kad jie rašė apie skirtingus miestus, bet iš tiesų tai apie Vilnių, mūsų Vilnių“, – rašoma Čiurlionio namų pranešime.
„Nedaug Europoje yra miestų, taip mitologizuojamų kaip Vilnius. Turiu omenyje iš praeities paimtus pasakojimus, kurie nebūtinai privalo atitikti faktus. Šio miesto istorija tokia keista, kad ji prašyte prašosi perkeliama į pasakos erdvę, kas jau ne kartą buvo daroma, ir pasakojimai skyrėsi nuo to, kas juos pasakojo: lietuviai, lenkai, žydai ar baltarusiai“, – taip apie Vilnių kalbėjo rašytojas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas.
„Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos“ – tai L. Klimkos knyga apie istorijos žingsnių aidus Vilniuje, jo urbanistikoje. Tai pasakojimai apie mažai žinomus ar plačiau nenušviestus istorinius faktus, kurie turėjo didelę įtaką Vilniaus raidai.
Knygoje taip pat pateiktos šviesuolių įžvalgos, aiškinančios magiškosios Vilniaus traukos priežastis. Kartu pasakojama ir apie vilniečius, jų spalvingus charakterius, nuopelnus Lietuvos kultūrai.
L. Klimka – fizikas, mokslo istorikas, etnologas, fizikos mokslų daktaras. 1963 m. baigęs Vilniaus universitetą, dirbo Puslaidininkių fizikos institute, dėstė ne vienoje Vilniaus aukštojoje mokykloje, nuo 2003 m. – profesorius.
Greta tiksliųjų ir taikomųjų mokslų bei technikos istorijos Lietuvoje, L.Klimka tyrinėja baltų kosmologiją, liaudies kalendorinius papročius. Jis yra vienas iš iniciatorių, įkuriant Lietuvos etnokosmologijos muziejų Kulionyse. Nuo 1998 m. Lietuvos ir Baltijos šalių istorikų asociacijoje eina vicepirmininko pareigas, 2005–2010 m. buvo Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas. Parašė devynias knygas, yra kelių rinkinių sudarytojas ir aštuonių leidinių bendraautoris. L. Ivinskio premijos (1997), Basanavičiaus premijos (2005) S. Šalkauskio premijos (2008) laureatas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kada žmonės galės pamatyti arkikatedros požemiuose rastas vertybes?2
Vilniaus arkikatedros rūsyje rastos trijų valdovų laidojimo insignijos bus įrašytos į Kultūros vertybių registrą. ...
-
Nacionalinis muziejus sulaukė pustrečio šimto eksponatų apie COVID-19
,Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė apie pustrečio šimto eksponatų, skirtų COVID-19 pandemijai įamžinti. ...
-
Energetikos ir technikos muziejuje veiks Ignalinos AE reaktoriaus simuliatorius
Vilniuje veikiančiame Energetikos ir technikos muziejuje nuo šeštadienio galima išbandyti Ignalinos atominės elektrinės (AE) reaktoriaus simuliatorių. ...
-
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – pokyčiai
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės meno vadovės pareigas nuo sausio 15 dienos eis balerina Jurgita Dronina, o iki šiol jas ėjęs Martynas Rimeikis taps vyriausiuoju teatro choreografu. ...
-
Sostinėje vyks teatralizuota Trijų Karalių eisena
Vilniuje pirmadienį teatralizuota Trijų Karalių eisena pažymės pasibaigusį kalėdinį laikotarpį. ...
-
Atverta paskutinė istorinė koplyčia
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje tikintiesiems ir svečiams atverta paskutinė šios šventovės koplyčia – Valavičių (Karališkoji) koplyčia. Ji restauruota tikinčiųjų lė&...
-
Pasijuto lyg Vienoje: Mocarto orkestras pavergė žiūrovų širdis1
Šeštadienio vakarą Vilnius trumpam tapo Austrijos sostine – „Twinsbet“ arenoje savo trejų koncertų turą Lietuvoje pradėjo Vienos Mocarto orkestras, sužavėjęs žiūrovus gražiausia klasikine muzika bei istoriniais XVII a...
-
Ukrainiečių rašytoja Pjankova pasakoja apie holodomorą: trauma keliauja iš kartos į kartą
„Apgailėtina yra baimė susitikti akis į akį su kito žmogaus akimis ir pamatyti jose savo agoniją“, – tokia mintis ašarų upeliais nuvingiuoja ukrainiečių rašytojos Tanios Pjankovos knygoje „Raudonųjų skruzd...
-
I. Jackevičiūtė: teatras vaikams nėra paprastesnė suaugusiųjų meno versija
„Spektakliai vaikams nėra tiesiog paprastesnė suaugusiųjų teatro versija“, – sako režisierė Ieva Jackevičiūtė. Prieš trejus metus kartu su vyru Raimondu Kleziu įkūrusi išskirtinai kūdikiams, vaikams ir paaugliams ski...
-
Stebuklinga akimirka: LNOBT fojė nušvito Kalėdų eglutė
Žiūrovai, susirinkę į pirmąjį šios žiemos „Arlekino milijonų“ spektaklį, pirmieji iš arti pamatė ir įvertino pro fasadinius Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro langus vilniečiams gerai matomą teatro Kalėdų egl...