Beveik du šimtmečius rengiamoje Pasaulinėje parodoje Lietuvos kultūrą atstovaus „Vilnius City Opera“

Čia bus pristatytos 191 šalys ir nesuskaičiuojami kiekiai inovacijų, technologinių, meninių, maisto pramonės pasiekimų. Kartu su Lietuvos delegacija šiemet į parodą keliauja ir „Vilnius City Opera“ (VCO) su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, būtent jie spalio 22 d. parodoje surengs net septynis pasirodymus, kuriuos vainikuos didžiulis trijų dalių Gala koncertas 7 tūkstančius žiūrovų talpinančioje erdvėje. Programoje skambės ir klasikinė muzika, ir elektronikos eksperimentai – būtent jie menininkams atvėrė duris į parodą ir net leis pirmą kartą istorijoje mūsų šaliai sudalyvauti Europos dienos programoje.

„Šiemet švenčiamas profesionalaus operos teatro Lietuvoje 100-metis tapo puikiu atskaitomuoju tašku, siekiant apžvelgti šio žanro praeitį ir ateitį. Paskutiniuosius dešimt metų su VCO ir LVSO stūmėme kartelę vis aukštyn, siekėme naujų formų, kuomet klasikinė muzika modifikavosi į alternatyvią. Be to, pripažinkime, jog tokiai mažai mūsų šaliai turėti tokį didelį skaičių tarptautinių pripažintų operos žvaigždžių yra didelis ir stebuklingas pasiekimas. Tad dalyvavimas Dubajuje tapo galimybe peržvelgti ir mūsų šalies operos kelionę, parodant, kokią įvairovę gali sukurti vienas jungtinis kolektyvas, kaip VCO ir LVSO, kiek skirtingų dalykų galima nuveikti bendradarbiaujant ir kaip vienas muzikinis darinys gali skaidytis į daugelį kitų bei kurti naujas formas“, – pasakojo VCO meno vadovė Dalia Ibelhauptaitė.

D. Matvejevo nuotr.

VCO ir LVSO programą Pasaulinėje parodoje sudarys ir virtuoziškiausios operos arijos, klasikinės muzikos kūriniai, diriguojami Gintaro Rinkevičiaus, ir alternatyvūs elektroninės muzikos projektai, kuriuos karūnuos „e-Carmen“ ir „Ten Walls Symphony“, sukurta su pasaulyje žinomu muzikos prodiuseriu Marijumi Adomaičiu („Ten Walls“). Kaip ir solistai, taip ir orkestras, programos metu atlikdami skirtingų stilių (klasikinio, populiaraus, džiazo, elektronikos) kūrinius, gros tiek pilna sudėtimi, tiek ir skils į styginių kvartetą grojant M. K. Čiurlionio kūrybą, pučiamųjų kvintetą. Taip pat bus ir solinis pianisto Justo Čeponio pasirodymas. Dubajus išgirs vieno ryškiausių lietuvių boso – baritono Almo Švilpos ir mecosoprano Ievos Prudnikovaitės balsus. Abu solistai daug dirba, yra pripažinti tarptautinėse scenose. Prie jų, sekant geriausiomis „bohemiečių“ tradicijomis, prisijungs ir jauni, tačiau užsienio scenose jau pažinti vardai: Lina Dambrauskaitė, Romanas Kudriašovas ir kt. Visuose pasirodymuose solistai vilkės Juozo Statkevičiaus kurtais spektaklių kostiumais.

Jau 170 metų vykstanti Pasaulinė paroda – didžiausias tokio tipo renginys, sutraukiantis visų planetos šalių ryškiausius atstovus, kas dvejus metus pristatančius reikšmingiausius savo pasiekimus vis kitoje šalyje. Nuo pirmųjų parodų pagrindinis dėmesys buvo skiriamas technologinėms naujovėms, pasiekimams, skatinantiems progresą, – renginio siekiai nuolat siejosi su ateities vizijomis ir tautų bendradarbiavimu jas kuriant. Čia vyko pirmoji gyva TV transliacija, buvo eksponuota dar tik pradėta gaminti žymiosios Laisvės statulos galva, o 1889 m. Paryžiuje vykusios parodos svečių pasitikimui pastatytą Eifelio bokštą žinome iki šiandien ir kiekvienas.

D. Matvejevo nuotr.

Įžengus į 21 a. parodos rengėjai daug dėmesio ėmė skirti kultūrinei programai. Pasaulio lyderių suvokimas apie kultūrą keičiasi, šiandien ji matoma, kaip žmones vienijanti, į inovacijas ir jų panaudojimą meno vardan linkusi institucija, dažnai sąmoninga ir atvira planetos tausojimui bei įnešanti ženklų finansinį indėlį į šalies biudžetą. Ne veltui didelis dėmesys kultūrinei programai šiemet skiriamas ir pirmą kartą Artimuosiuose Rytuose, Dubajuje (JAE) rengiamai, iš 2020 dėl pandemijos nukeltai Parodai. Jos tema šiemet – „Minčių jungtys ir ateities kūrimas“ per tvarumą, mobilumą ir galimybes. Būtent čia puikiai įsiliejo „Vilnius City Operos“ ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro elektroniniai muzikos projektai.

„Norime pristatyti ir mūsų evoliuciją, juk šiemet skaičiuojame savo penkioliktąjį sezoną, į kurį įžengėme su vasarą pratęstais su MO muziejumi rengtos parodos „Iš tos operos“ renginiais Klaipėdoje bei jau legendiniu tapusiu mūsų „Bohemos“ pastatymu Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatre. Šį kartą visam pasauliui parodysime, kokia plati yra mūsų kūryba. Džiaugiamės pirmąja tokia galimybe atstovauti Lietuvai kaip kolektyvui, nes iki šiol mūsų vardą skleidė individualūs solistų pasirodymai, nors ir pačiose didžiausiose pasaulio scenose. Tai mums – didžiulis įvertinimas. Vienas mano didžiausių asmeninių pasididžiavimų yra tai, jog net du mūsų elektroniniai kūriniai yra atrinkti dalyvauti Expo Europos dienoje. Būsime vienintelė šalis, pasirodysianti daugiau nei vieną kartą. Trupė iš Italijos specialiai kuria choreografinį pasirodymą pagal mūsų „e-Carmen“ ištrauką, tad tai – kompleksinis darbas pasauliniame mastelyje“, – džiaugėsi D. Ibelhauptaitė.

Tačiau kaip pati režisierė, šiuo metu gyvenanti Los Andžele ir dirbanti jau ties dviem Holivudo projektais, spėja rengtis tokiam įvykiui? „Labai džiaugiuosi, jog man negalint išvykti iš JAV į Europą, Lietuvoje profesionaliu programos parengimu rūpinasi buvęs ilgametis mano asistentas, o dabar – ir operos režisierius Gediminas Šeduikis. Šiuo metu Los Andžele su Paramount studija ką tik baigėme pirmas dvi iš dešimties serialo „Offer“ dalių apie legendinio „Krikštatėvio“ sukūrimą. Taip pat su Dexteriu ruošiame ir kitą darbą – filmą „Ghosted“, kurio filmavimai vyks Naujajame Meksike ir Vašingtone. Tad šis metas įtemptas, daugybė kelionių tarp lokacijų, aktorių atrankos... Bet labai džiaugiuosi, kad visi susitiksim „Expo Dubai“, kur atstovausime savo šaliai. Tikiu, kad spalio 22 d., švęsdami Nacionalinę Lietuvos dieną Dubajuje, tuo pačiu pažymėsime ir tai, kad esame maža, bet reikšminga plataus pasaulio dalis, apjungianti talentus, mintis ir pastangas, kurianti ne tik operos, muzikos, bet ir visos kultūros ateities audinį.“