Taršos mokestis pykdo verslininkus: tada apmokestinkime ir karves

Smūgis – dyzeliams

Šią savaitę Aplinkos ministerija parengė Transporto priemonės taršos mokesčio skaičiuoklę. Nuo kelių dešimčių eurų iki poros šimtų ir daugiau – tokias naujo mokesčio ribas apibrėžė valdininkai.

Kasmetis taršos mokestis, prisidėsiantis prie šį pavasarį įvesto vienkartinio registracijos mokesčio, turėtų įsigalioti nuo 2023 m. Jis būtų apskaičiuojamas pagal formulę, sujungiančią du automobilių techninius parametrus: kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka vienam kilometrui ir oro taršos koeficientą.

Nepaisant valdžios aiškinimų, kad mokestis padės surinkti daugiau lėšų tų pačių automobilininkų labui – remontuojant kelius, diegiant saugumo sistemas – vairuotojai pastebėjo nemažai nelogiškų ar bent jau diskutuotinų naujovės aspektų.

Kažkas iš mokesčio iniciatorių aiškino, kad pas mus oras yra labiau užterštas nei Paryžiuje. Nežinau, kokiame Paryžiuje jie buvo, bet esu linkęs šiuo teiginiu abejoti.

Ne paslaptis, kad taršos mokestis labiausiai palies dyzelinu varomas transporto priemones, kurios išmeta daugiau CO2 nei benzininės.

"Vien jau tai, kad dyzeliniai automobiliai parodomi kaip blogis, yra neteisinga valstybės pozicija", – teigė mūsų dienraščio kalbintas Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

"Abejoju, kad tokiais sprendimais valdžia atgrasys pirkėjus nuo dyzelinių automobilių. Lietuvis nekvailas, jis žino, kad dyzelino sąnaudos apie 20 proc. mažesnės nei benzino, vadinasi, juo važiuoti kur kas pigiau. Šia prasme ir jų tarša mažesnė. Mažiau sudeginama degalų – mažiau taršos, – įsitikinęs pašnekovas. – Aišku, senesni dyzeliai, kurie neturi filtro, išmeta daugiau kietųjų dalelių nei benzininiai, bet pats automobilis technologiškai nėra blogis."

Palyginimas: yra ap­skai­čiuo­ta, kad vie­nos kar­vės iš­me­ta­mos me­ta­no du­jos pri­lygs­ta „VW Golf“ 15–20 tūkst. km me­ti­nei ri­dai. / K. Mi­liū­tės nuo­tr.

Lygiuojamės į vokiečius

Pernai du trečdaliai lietuvių registravo automobilius, kurių tarša siekė nuo 130 iki 200 g CO2 kilometrui. Priėmus naują automobilių taršos mokestį, visi šie savininkai už įvežamą transporto priemonę sumokėtų nuo 100 iki 800 eurų vienkartinį registracijos mokestį, o kasmet piniginę paplonintų nuo 30 iki 200 eurų. Tiek mokės tie, kurių kilmės arba patvirtinimo dokumentuose nurodytas anglies dvideginio išmetimas.

Beveik pusė registruojamų automobilių šių duomenų neturi ir jų savininkai mokės dar daugiau. Pagal šiuos skaičius Lietuva priartės prie vienos turtingiausių Europos valstybių – Vokietijos.

"Mūsų regione tikrai nėra tiek daug pajamų gaunančių žmonių, kiek likusioje Europoje. Mažiausiai gaunantiems tikrai bus didelis smūgis per kišenę, nes jų automobilis kainuoja gal 500 eurų, o jeigu reikės susimokėt dar 200 eurų kasmet, tai bus tikrai didelė suma", – teigė V.Baršys.

Verslininkas teigė įžvelgiąs populistinį politikų norą sekti europinėmis madomis ir kone priverstinai visus vairuotojus persodinti prie elektromobilių vairo. Tačiau tam Lietuvoje dar nėra nei tinkamos infrastruktūros, nei pakankamai elektros gamybos pajėgumų.

Karvės teršia labiau?

Pašnekovas įsitikinęs, kad įvedant naujus mokesčius valdininkai pernelyg spekuliuoja ekologijos aspektu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuotr.

"Kažkas iš mokesčio iniciatorių aiškino, kad pas mus oras yra labiau užterštas nei Paryžiuje. Nežinau, kokiame Paryžiuje jie buvo, bet esu linkęs šiuo teiginiu abejoti. Nebent, jei lyginsime Vilnių ir Paryžiaus kaimą Jonavos rajone. Tada taip – tame Paryžiuje oras tikrai švaresnis nei sostinėje", – šypsojosi V.Baršys.

Pasak pašnekovo, Lietuva kaip tik garsėja švariu klimatu, nes šalyje daug miškų, kitos žalumos, nėra labai didelės ir taršios pramonės. Be to, lietuvių automobilių parko dydis yra gerokai mažesnis nei panašioje teritorijoje, tik kur kas tankiau gyvenamų daugelio Europos regionų. Kita vertus, jo žodžiais, turint nuostatą, kad reikia prastų užterštumo rodiklių, galima išmatuoti oro taršą greta didžiausios miesto sankryžos ir rezultatai bus neguodžiantys.

"Įdomu pastebėti, kad jei jau kalbame apie taršą ir vadinamąjį šiltnamio efektą, Lietuvoje yra apie 700 tūkst. galvijų. Yra apskaičiuota, kad vienos karvės išmetamos metano dujos prilygsta "VW Golf" 15–20 tūkst. km metinei ridai. Tuomet gal nebeauginkime karvių ir nevalgykime jautienos. Arba įveskime galvijų taršos mokestį", – ironizavo jis.

"Manau, kad esame per daug gąsdinami: tiek didžiuliu užterštumu, tiek galimomis ES baudomis, jei mokesčio neįvestume artimiausiu metu. Bet iš tiesu ir su Europos valdininkais galima derėtis, tai buvo įrodyta ne kartą", – aiškino NTPA vadovas.

Permes ant pirkėjų pečių

Pats automobilių prekybos įmonei vadovaujantis verslininkas neabejoja, kad palaiminus naują mokestį automobiliai brangs, o didžioji pabrangimo dalis guls ant pirkėjų pečių.

Vismantas Baršys. / LNK stop kadras.

"Mokestis tikrai didelis. Jis bus taikomas tiek naujiems, tiek naudotiems automobiliams, o verslas savo pelno maržą vis tiek norės gauti. Tad tą pabrangimą sumokės galutinis klientas, kuriam automobiliai kainuos daugiau", – prognozavo V.Baršys.

Lietuvis nekvailas, jis žino, kad dyzelino sąnaudos apie 20 proc. mažesnės nei benzino, vadinasi, juo važiuoti kur kas pigiau.

Didėjantis registracijos mokestis paveiks ir prekybą automobilių turguose.

"Be abejo, kad pardavėjas stengsis pirkėjui užkabinti tą mokestį. Na bet, pavyzdžiui, turgus – derybų klausimas, kartais pasidalija. Jeigu automobilis kainuoja 10 tūkst. eurų, tai nieko tokio, bet jei 3 tūkst. ar mažiau, tai ir mokesčio įvedimas jaustųsi labiau", – LNK televizijai dėstė Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis.

Baiminasi duomenų chaoso

Mokesčio projektas numato lengvatas daugiavaikėms šeimoms, vyresniems kaip 65 metų vairuotojams ir kitoms grupėms. Baiminamasi, kad šios ir kitos numatytos lengvatos gali apsunkinti registravimo procesą. Kad jis gali virsti tikru chaosu, buvo įsitikinta praėjusį pavasarį. Tuomet įvedus SDK kodą, prie "Regitros" skyrių nusidriekė didžiulės eilės, lūžo interneto sistemos, o telefonu pasikonsultuoti su įmonės specialistais sudėtinga iki šiol.

"Krūva išimčių yra numatyta tam tikroms grupėms, o kiekviena išimtis yra problema iš karto skaičiuojant, taikant, kuriant sistemą, nes kiekviena išimtis reikalauja tam tikrų skaitmeninių duomenų", – LNK televizijai aiškino "Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

V.Baršio nuomone, tam tikri taršos mokesčiai yra reikalingi, tačiau viskas turi būti kruopščiai apgalvota, o ne stumiama paskubomis. Svarbus yra ne tik mokesčio dydis, bet ir jo administravimo būdas.

"Tarkime, Vokietijoje taršos mokestį nuskaito automatiškai nuo sąskaitos. Valdininkai mato piliečio turimą automobilį ir paskaičiuoja sumą, kurią nurašo. O pas mus planuojama taršos mokestį rinkti kaip ir žemės. Žmonės turės jungtis prie VMI sistemos, patys ieškoti kodų ir mokėti įmokas. Gerai, jei automobilio savininkas jaunas ir išprusęs, bet ką daryti tūkstančiams vyresnių žmonių, kurie galbūt mažiau įgudę vartotojai arba išvis nemoka naudotis kompiuteriu. Jiems tikrai kils sunkumų", – svarstė pašnekovas.

Specialistas mato ne vieną alternatyvų mokesčio apskaičiavimo ir surinkimo metodą, pavyzdžiui, sumokant per techninę apžiūrą pagal variklio galingumą ir pan.

Registruos pensininkų vardu

NTPA vadovas įsitikinęs, kad numatant įvairias išlygas apsukrūs lietuviai ras būdų, kaip išvengti taršos mokesčio.

"Gali būti taip, kad staiga pensininkai ir seneliai ims valdyti daug automobilių. Jaunesni vairuotojai neregistruos automobilių savo vardu ir taip išvengs mokesčių", – prognozavo jis.

V.Baršio manymu, bet koks mokestis turėtų būti socialiai teisingas, bei neturėtų pažeisti atskirų visuomenės grupių interesų – nei labiausiai pažeidžiamų, nei tų, kurios kuria darbo vietas kitiems.

Kaip vieną galimo neteisingumo pavyzdžių jis pateikė situaciją, kad apmokestinant automobilius pagal CO2 kiekį, neatsižvelgiama, kiek mašina bus eksploatuojama – ištisus metus ar vos kelis mėnesius. Tai aktualu ir kemperių savininkams, kurie jais keliauja dažniausiai tik šiltuoju metų laiku. Tas pat galioja ir sezoniniams automobiliams, pavyzdžiui, bestogiams kabrioletams arba istorinėms mažinoms, kurios važinėja taip pat labai retai.

Įžvelgia norą pasipelnyti

Verslininkui pritarė ir interneto komentatoriai.

"Galbūt mažesniame miestelyje vyresnis vairuotojas per metus kelis kartus yra tiesiog priverstas nuvažiuoti į ligoninę ir jam, santykinai nedaug užteršus gamtos, būtinai reikės sumokėti visą metinį mokestį, lygiai taip pat, kaip ir tūkstančius kilometrų nuvažiuojančiam įmonės vadybininkui?" – klausė vienas jų.

"Kadangi turiu automobilį, kuriuo važinėju tik keletą kartų per mėnesį, nenorėčiau mokėti už jį metinio mokesčio. Sistema turi būti sudaryta panašiai kaip draudimas – kuriam laikotarpiui išpirkai, tiek ir gali važiuoti", – antrino kitas.

Buvo nemažai siūlančių taršos mokestį mokėti, jį pridėjus prie pilamų degalų kainos – esą taip būtų daug teisingiau: pili daug degalų, vadinasi, daug važinėji. Jei daug važinėji, daug ir terši.

Vis dėlto didžioji vairuotojų dalis išvis abejoja dar vieno taršos mokesčio būtinybe.

"Skolas iš kažko reikia atiduoti valstybei, tai ir sumąsto mokesčių. Tuoj paspirtukams ir dviračiams reikės techninės apžiūros ir draudimo. Sugalvos ir registracijos mokestį", – pesimistiškai svarstė komentatoriai.

Prieš keletą dienų buvo inicijuota peticija Seimui, reikalaujanti nepritarti naujam mokesčiui.

"Siūlomas įvesti kasmet mokamas taršos mokestis yra absoliuti nesąmonė, kuri taps paskutine vinimi į vargingai gyvenančių lietuvių karstą. Atims transporto priemonę, kurios nebus įmanoma išlaikyti. Ar suprantate, kaip skiriasi pragyvenimo lygis Lietuvoje ir Vakarų Europoje, kur lengva ranka pasirašomi tokie mokesčiai? Ar mes iš gero gyvenimo važinėjame dešimties metų ar dar senesniais automobiliais?" – argumentavo peticijos autoriai.