Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais automagistralėse ir greitkeliuose bus galima važiuoti ne didesniu nei 110 km/val. Nors tai maksimalus leistinas greitis, tačiau vairuotojai, atsižvelgdami į kelio dangos būklę ir oro sąlygas, privalo rinktis saugų greitį, kuris visada būna mažesnis už maksimalų leistiną.

„Dargana, lietus, krentantys lapai – rudens dienų kasdienybė, todėl vairuotojams patariame tokiomis oro ir eismo sąlygomis važiuoti lėčiau, laikytis didesnio atstumo, neskubėti kelyje. Kelionės sėkmė apie 90 proc. priklauso nuo žmogaus veiksmų, todėl labai svarbu dalyvaujant eisme daryti teisingus sprendimus. Nepasirinktas saugus greitis, leistino greičio viršijimas yra dažniausia eismo įvykių priežastis, todėl vairuotojams nuolat primename visada atsakingai rinktis greitį“, – kalbėjo LAKD direktorius Remigijus Lipkevičius.

Rudenį dėl temperatūrų skirtumo dažniau susidaro rūkas. Tiek tamsa, tiek rūkas prastina matomumą, todėl vairuotojai turėtų tai įvertinti ir sumažinti važiavimo greitį iki saugaus. Vairuotojai dažnai neįvertina, kad esant rūkui kelio danga gali būti slidi. Dažnas pavojus rudenį, kurio taip pat neįvertina vairuotojai, yra nukritę, sudrėkę ar šlapi medžių lapai. Jie taip pat gali tapti automobilio slydimo priežastimi, todėl vairuotojai turėtų būti labai atidūs ir važiuodami kelio ruožais, kur yra daug prikritusių medžių lapų, sumažinti greitį.

LAKD informacija.

Ne tik saugaus greičio, bet ir atstumo nuo kitos transporto priemonės pasirinkimas yra svarbus. Saugus atstumas kiekvienam vairuotojui yra individualus, priklauso nuo vairuotojo savijautos, įgūdžių, eismo sąlygų. Saugus atstumas yra toks, koks būtų spidometro rodmenis pavertus metrais ir padalinus pusiau, t. y., jei judama 50 km/val. greičiu, saugus atstumas yra 25 metrai.

Didesnio atstumo reikėtų laikytis ir tada, kai eismo sąlygos sudėtingesnės: lyja, šlapia, kelyje rūkas, sniegas ir pan. Važiuojant tokiomis sąlygomis ir stabdant automobilį, pailgėja stabdymo kelias. Vairuotojai turėtų prisiminti, jog lietingomis rudens dienomis ir naktimis taip pat kyla akvaplanavimo keliamas pavojus, kai padangos nebesugeba išstumti susikaupusio vandens pertekliaus, o dėl to yra prarandamas sukibimas su kelio danga.

Sukibimą su kelio danga užtikrina geros būklės padangos. Nusidėvėjusios ar senos padangos, ypač ant drėgno ir šalto asfalto, prasčiau sukibs su kelio danga, o dėl to ne tik pailgės stabdymo kelias, tačiau vairuotojui gali nepavykti išvengti ir eismo įvykio.

Vairuotojai turėtų nepamiršti, kad nuo lapkričio 10 d. (iki kovo 31 d.) draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Su dygliuotomis padangomis galima važinėti nuo lapkričio 1 d. (iki balandžio 10 d.), tačiau naudojant tokias padangas, ant automobilio galo turi būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas – baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.