Populiariausios nuodėmės šalies keliuose

Kelių eismo taisykles (KET) Lietuvos vairuotojai dažniausiai pažeidžia viršydami greitį, kalbėdami mobiliuoju telefonu ir neprisisegdami saugos diržo

Tai paiškėjo rinkos tyrimų bendrovei "GfK CR Baltic" tinklalapio Autoledi.lt užsakymu atlikus tyrimą.

Per apklausą paaiškėjo, kad dažniausiai KET Lietuvos vairuotojai pažeidžia viršydami greitį.

"Trečdalis Lietuvos vairuojančių gyventojų (35,5 proc.) pripažino, kad dažniausiai KET pažeidžia viršydami greitį, – teigia "GfK CR Baltic" Lietuvos padalinio vadovo Andriaus Norkevičiaus. – Greitį viršija 36 proc. apklausoje dalyvavusių vairuojančių vyrų ir 31 proc. moterų." 18,1 proc. vairuodami kalba mobiliuoju telefonu, o 14,2 proc. neprisisega saugos diržu. Vyrai labiau linkę neprisisegti saugos diržo, o moterys dažniau kalba mobiliuoju telefonu.

Tik 5 proc. apklausoje dalyvavusių vairuojančiųjų pripažino, kad dažniausiai nepraleidžia pėsčiųjų.

Pasak Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, analogiški pažeidimai atsispindi eismo įvykių statistikoje ir yra vieni pagrindinių veiksnių, lemiančių eismo įvykius.

"Pastebime, kad saugos diržus prisisega vis daugiau ir daugiau vairuotojų bei keleivių. Saugos diržas 3–4 kartus sumažina mirtinos traumos galimybę, – pasakojo G.Aliksandravičius. – Tačiau galima pastebėti, kad tėvai mūsų šalyje vis dar abejingi savo vaikų saugumui. Nemaža dalis jų vaikus automobilyje veža dažniausiai ant galinės sėdynės be saugos kėdužių ir diržų."

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko teigimu, Lietuvos gyventojams svarbu suprasti, kad KET pažeidimas gali užtraukti ne tik nuobaudą, bet ir nepataisomai sujaukti jų pačių ir kitų likimus.

"Taisyklių laikymasis kelyje – tai mandagaus, atsargaus, padoraus elgesio kitų eismo dalyvių atžvilgiu išraiška. Kuo tokių pavyzdžių bus daugiau, tuo saugesni būsime keliuose ir gatvėse", – teigė G. Aliksandravičius.

Be to, G.Aliksandravičius sutinka, kad kai kurios nuobaudos neadekvačios keliamai grėsmei.

"Šiuo metu už kalbėjimą mobiliuoju telefonu vairuojant numatyta administracinė 20–40 litų bauda. Tai tikrai neadekvati nuobauda tai grėsmei, kurią sukelia telefonu prie vairo kalbantys vairuotojai, – įsitikinęs G.Aliksandravičius. – Be atsakomybės griežtinimo, reikėtų pagalvoti ir apie socialines reklamas ar kitokias akcijas šia tema. Panašūs veiksmai, skatinantys nepažeisti KET, seniai vykdomi kitose Europos šalyse."

Apklausos duomenys parodė, kad pažeidimus dažniau daro jaunesni žmonės. Be to, greitį dažniau viršija šiaurinės ir centrinės bei pietinės Lietuvos vairuotojai – Panevėžio, Šiaulių, Kauno, Alytaus, Marijampolės apskričių ir didžiųjų miestų gyventojai.