Nesėkmingiausi automobilių modeliai: daug žadėjo, greitai išnyko

Įkvėpė modelį „Cybertruck“

Naujausią Elono Musko elektrinį flagmaną „Tesla Cybertruck“ įkvėpęs jo pirmtakas „DeLorean DMC-12“. „Ford Edsel“, metęs tiems laikams didžiules sumas į reklamą ir rinkodarą, „Renault Avantime“ – savo koncepcija pralenkęs laiką, bet likęs nesuprastas tarp savo laikmečio pirkėjų.

Kai kurie, kažkada dar visiškai nauji automobilių modeliai, nors ir atrodė daug žadantys, greitai išnyko iš rinkos, palikdami gamintojus su nuostoliais ir nusivylimu. Autoplius.lt ekspertai apžvelgė keletą itin nesėkmingų modelių ir aiškinosi, kodėl jiems nepavyko užkariauti pirkėjų protų ir širdžių.

Specialistų nuomone, vienas iškalbingiausių automobilių pramonės nesėkmių pavyzdžių yra „Ford“ kompanijos kurtas prekių ženklas „Edsel“. Praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio pabaigoje „Ford“ nusprendė pagaminti naują automobilį, kuris turėjo užpildyti rinkos nišą tarp jų standartinių modelių ir prabangių „Lincoln“. Didžiulės investicijos į rinkodarą ir inovatyvų dizainą sukėlė didelių lūkesčių, tačiau realybė buvo stipriai kitokia.

Nesuprato dizaino

Pirmiausia, „Edsel“ dizainas nepatiko daugybei potencialių pirkėjų. Kaip vieną negražiausių bruožų jie išskyrė priekines groteles, kurias net pavadino arklio nasrais. Be to, automobiliai buvo brangesni nei konkurentų, o jų gamyba – kupina techninių problemų. Tai pirkėjams sukėlė daug nusivylimų.

„Edsel“ taip pat pasirodė ne itin tinkamu metu – tuometė ekonomikos situacija JAV blogėjo, o pirkėjai tapo kur kas atsargesni finansiškai. Visa tai lėmė, kad „Edsel“ pardavimas buvo katastrofiškas. Galiausiai, vos po trejų veiklos metų (1958–1960) ir septynių skirtingų modifikacijų, „Ford“ sustabdė „Edsel“ markės gamybą, patirdama milijoninių nuostolių.

„Pontiac Aztek“ (2001–2005) nesėkmės priežastis – kur kas banalesnė. 2000-ųjų pradžioje „General Motors“ panoro sukurti universalų automobilį, kuris atitiktų aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių vartotojų poreikius.

„Aztek“ buvo reklamuojamas kaip automobilis, turintis daugybę praktiškų funkcijų. Jo bagažinės dangtį buvo galima transformuoti į palapinę, jame buvo daug vietos kroviniams. Automobilis turėjo didelę prošvaisą, buvo varomas visais ratais ir pasižymėjo unikaliu interjero ir kėbulo dizainu.

Tačiau „Aztek“ dizainas susidūrė su dideliu pasipriešinimu. Automobilio išvaizda buvo kritikuojama kaip per daug kampuota ir neproporcinga. Šis modelis tapo pajuokų objektu ir puikiu pavyzdžiu, ko negalima daryti kuriant automobilio dizainą. Nors „Aztek“ turėjo ratą savų gerbėjų, vertinančių jo funkcionalumą, bendras pirkėjų skaičius buvo per mažas, kad modelis išgyventų ilgiau nei ketverius metus. Po šios nesėkmės „Pontiac“ markė pradėjo sparčiai nykti, kol galiausiai „General Motors“ nusprendė nebetęsti gamybos. Paskutinis, baltas „Pontiac“ modelis „G6“, buvo surinktas 2010 m.

Pažįstamas: „Renault Avantime“ lietuviškame portale buvo parduodamas visai neseniai – 2023 m. liepą. / wikipedia.com nuotr.

Kolekcininkų taikinys

„DeLorean DMC-12“ (1981–1983) yra vienas tų automobilių, kurie dėl savo unikalaus dizaino tapo populiariosios kultūros legendomis, tačiau komercine prasme jis patyrė visišką fiasko.

Buvusio „General Motors“ vadovo Johno DeLoreano kūrinys turėjo būti prabangus, sportinis bolidas, išsiskiriantis iš minios futuristine išvaizda. Vien jau ko vertas buvo nerūdijančio plieno kėbulas ir aukštyn atsidarančios durelės!

Nepaisant originalaus dizaino ir didelio pirkėjų susidomėjimo, „DMC-12“ susidūrė su daugybe problemų. Gamybos kokybė buvo prasta, automobilio variklis – nepakankamai galingas, o kaina – per aukšta. Be to, „DeLorean Motor Company“ susidūrė su finansiniais sunkumais ir teisinėmis problemomis, kurios galiausiai nuvedė į bankrotą. „DeLorean DMC-12“ gamyba buvo nutraukta vos po dvejų metų, išleidus nuo konvejerių tik 9 tūkst. vienetų.

Įdomu, kad šis automobilis sugrįžo antram gyvenimui dėl filmų trilogijos „Atgal į ateitį“ (Back to the Future), – „DeLorean“ tapo laiko mašina. Šiandien „DMC-12“ yra kolekcininkų trokštamas modelis, tačiau savo laiku jis tapo vienu didžiausių JAV automobilių pramonės paslydimų.

Vos po trejų veiklos metų ir septynių skirtingų modifikacijų „Ford“ sustabdė „Edsel“ gamybą, patirdama milijoninių nuostolių.

Parduodamas ir Lietuvoje

„Renault Avantime“ (2001–2003) koncepcija buvo orientuota ne į netolimą, bet į pernelyg tolimą ateitį. Savaime suprantama, tai nesulaukė plataus vartotojų pritarimo.

Šis modelis, primenantis „Renault Espace“ kupė versiją, turėjo būti vienas naujos nišos pradininkų. Bent jau to tikėjosi „Renault“ koncernas. Didelis kupė tipo kėbulas, daug erdvės interjere, komfortiška važiuoklė ir sportiška išvaizda. Skamba kaip sėkmės formulė.

Deja, pirkėjai nebuvo pasirengę tokiam eksperimentui. „Avantime“ dizainas buvo išskirtinis, tačiau jis neatitiko nei tradicinio sedano, nei vienatūrio pirkėjų lūkesčių. Automobilio gamyba buvo sudėtinga ir brangi, o pardavimas gerokai mažesnis nei tikėtasi. Vos po dvejų metų „Renault“ bendrovė gamybą nutraukė, o „Avantime“ tapo dar vienu pavyzdžiu, kad inovacijos ne visada virsta komercine sėkme.

Beje, įdomu, kad lietuviškame autoplius.lt portale „Renault Avantime“ buvo parduodamas visai neseniai – 2023 m. liepą.

Mažylis: „Suzuki X-90“ buvo per mažas kaip visureigis ir per keistas, kad vadintųsi sportiniu automobiliu. / wikipedia.com nuotr.

Kur praktiškumas?

„Chevrolet SSR“ (2003–2006) buvo įkvėptas 1950-ųjų „Chevy“ pikapų ir turėjo būti modernesnis, retro stiliaus automobilis su kabrioleto stogu ir pikapo bagažine. Dar vienas drąsus „General Motors“ eksperimentas. Manyta, kad unikalus dizainas, vairuotojų meilė pikapams ir galingas V8 variklis pritrauks išskirtinumo ieškančių pirkėjų.

Visgi „Chevrolet SSR“ susidūrė su keletu sunkiai įveikiamų iššūkių. Nors dizainas kai kuriems vairuotojams patiko, automobilis buvo visiškai nepraktiškas, o kaina – per didelė daugumai potencialių pirkėjų. Be to, nors „Chevrolet SSR“ ir buvo gana galingas, jo svoris ir dydis trukdė pasiekti tikrą sportinio automobilio dinamiką. Po trejų metų gamyba buvo nutraukta, nes pardavimas nesiekė gamintojų lūkesčių. Per šį laikotarpį buvo parduota šiek tiek daugiau nei 24 tūkst. „Chevrolet SSR“ modelių.

„Suzuki X-90“ (1995–1997) – dvivietis SUV tipo mažylis, reklamuotas kaip pramoginis, jaunimui skirtas transportas. „X-90“ pasižymėjo neįprasta išvaizda – buvo su nuimamu kietu stogu, aukšta prošvaisa ir varomas visais ratais. Tačiau dauguma SUV pirkėjų tikisi ir praktiškumo.

„X-90“ tuo nepasižymėjo – buvo per mažas visureigiui ir per keistas, kad vadintųsi sportiniu automobiliu. Dėl šių priežasčių pardavimas buvo prastas, o vos po dvejų metų, pardavus vos 7,2 tūkst. vienetų, gamyba buvo nutraukta.

2013 m. „Top Gear Magazine“ įtraukė jį į trylikos blogiausių pastarojo dvidešimtmečio automobilių, o 2022 m. JAV žurnalas „Motor Trend“ paskelbė jį prasčiausiu praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio automobiliu.

Nevykęs BMW konkurentas

„Cadillac Cimarron“ (1982–1988) tapo dar vienu nesėkmingu „General Motors“ bandymu. Šįkart – įsiskverbti į kompaktinių prabangių automobilių nišą. Šis modelis buvo sukurtas kaip atsvara sėkmingiems europietiškiems kompaktinės klasės, tačiau prabangiems modeliams. Tokiems kaip 3 serijos BMW. Tačiau „Cimarron“ greitai tapo dar viena didele „Cadillac“ nesėkme.

Pagrindinė problema – „Cimarron“ iš esmės buvo „Chevrolet Cavalier“, tik su prabangiais akcentais. Nepaisant to, kad automobilis puošėsi „Cadillac“ emblemomis, jo interjeras ir vairavimo patirtis neatitiko kitų „Cadillac“ modelių siūlomo prestižo. Be to, jo kaina buvo aukštesnė, palyginti su konkurentais. Šie dar siūlė geresnę kokybę ir važiavimo dinamiką.

Po šešerių metų, patyręs didelių nuostolių, „Cadillac“ nutraukė „Cimarron“ gamybą, tačiau šio modelio nesėkmė ilgai liko juoda dėme šiam prestižiniam prekių ženklui.

Užmojai: „Cadillac Cimarron“ turėjo nukonkuruoti populiarųjį 3 serijos BMW. / G. Gjerdingeno / wikipedia.com nuotr.

Sugadintas identitetas

„Jaguar X-Type“ (2001–2009) – mažas prabangus sedanas, mestas į rinką konkuruoti su 3 serijos BMW ir „Mercedes-Benz C-Class“. Tai ir pirmasis „Jaguar“ modelis su priekinių ratų pavara. „X-Type“, gamintas laikotarpiu, kai „Jaguar“ priklausė „Ford“ koncernui, turėjo tapti automobiliu, padėsiančiu prekių ženklui pritraukti naujų, jaunesnio amžiaus pirkėjų.

Bėda ta, kad „X-Type“ buvo sukurtas ant kuklaus „Ford Mondeo“ platformos, o tai kėlė rimtų markės entuziastų dvejonių dėl „Jaguar“ prabangos įvaizdžio. Be to, jo dizainas nebuvo pakankamai išskirtinis ir patrauklus, kad nuviliotų pirkėjus iš to paties segmento konkurentų.

„DMC-12“ yra kolekcininkų trokštamas modelis, tačiau savo laiku jis tapo vienu didžiausių JAV automobilių pramonės paslydimų.

Galiausiai, nors „X-Type“ buvo vienas pigiausių „Jaguar“ modelių, jis vis tiek nesudomino pirkėjų. Po aštuonerių metų gamyba buvo nutraukta, o „X-Type“ tapo pavyzdžiu, kaip prabangos prekių ženklas gali prarasti savo tapatybę bandydamas įsitvirtinti naujoje rinkoje. Nors „Ford“ planas buvo parduoti bent 100 tūkst. vienetų kasmet, per visą gamybos laiką buvo parduota vos 350 tūkst. modelių. To toli gražu nepakako norint tęsti jo gamybą.

Apie kokybę pamiršo

„Saturn Ion“ (2003–2007) – dar vienas „General Motors“ bandymas sukurti naują, inovatyvų automobilį jaunajai kartai. Originalių sprendimų jis turėjo. Pavyzdžiui, automobilio prietaisų skydelis buvo centrinės konsolės viduryje. Kėbului buvo suteiktas išskirtinis dizainas, kuris kėlė daugiau problemų nei susižavėjimo.

Pagrindinė „Ion“ problema buvo prasta kokybė. Nors automobilis kurtas stengiantis išlaikyti žemą kainą, atrodo, taupant buvo persistengta. „Saturn Ion” surinkimo kokybė ir panaudotos medžiagos buvo itin stipriai kritikuojami. Be to, jis buvo lėtas, triukšmingas ir itin nekomfortiškas.

„Ion“ inovacijos nekompensavo neigiamos vairavimo patirties, todėl po ketverių metų gamyba buvo nutraukta, o „Saturn“ prekių ženklas baigė savo egzistavimą pardavus šiek tiek daugiau nei 12 tūkst. „Ion“ modelių.

Juokas pro ašaras

„Ion“ kūrėjai galėtų pavydėti ilgaamžiškumo „Fiat Multipla“ (1998–2010), bet tai tik pailgino italų gamintojo gėdą ir agoniją. „Multipla“ buvo sukurta kaip šeimos automobilis, siūlantis net šešias sėdimas vietas dviejose eilėse. Automobilis – labai praktiškas ir funkcionalus, tačiau jo išskirtinai neįprastas dizainas visame pasaulyje įžiebė kritikos ugnį. „Multipla“ tapo pavyzdžiu, kaip drąsūs dizaino sprendimai transporto priemonę gali paversti pajuokos objektu ir neigiamai paveikti pardavimą.

Vienatūris turėjo nedidelį gerbėjų ratą dėl praktiškumo, tačiau dauguma pirkėjų atstūmė šį modelį dėl jo išvaizdos. Automobilio priekis su dviem žibintų eilėmis ir keistu proporcijų deriniu buvo pravardžiuojamas įvairiais epitetais, tarp kurių „negražus“ buvo vienu švelniausių apibūdinimų.

Nors šio bjauriojo ančiuko gamyba tęsėsi daugiau nei dešimtmetį, jis niekada taip ir netapo populiariu modeliu. 2010 m. „Fiat“ galiausiai nutraukė „Multipla“ gamybą ir grįžo prie konservatyvesnių dizaino sprendimų.