- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors keliuose kasmet daugėja greičio matavimo kamerų, lietuvių tai nestabdo. Išsamus ES mastu atliekamas tyrimas atskleidė, kad mūsų šalies vairuotojai kol kas neišmoko laikytis Kelių eismo taisyklių. Kai kurie skaičiai tiesiog pribloškia.
Įvertins ES kontekste
Sakoma, kad lietuviai – lenktynininkų tauta. Tačiau tai, kas skamba maloniai, pavyzdžiui, Dakaro ralyje, atrodo labai niūriai kalbant apie kasdienius vairuotojų įpročius. Transporto kompetencijų agentūra (TKA), dalyvaujanti tarptautiniame projekte „Baseline“, atskleidė nerimą keliančias tendencijas.
Tyrimo metu Lietuvoje buvo surinkti duomenys, padedantys nustatyti kelių eismo saugos rodiklių vertes. Rodiklius įvertino mūsų mokslininkai, besispecializuojantys statistiniuose skaičiavimuose, o tyrimo metodiką patvirtino Europos Komisija (EK). Gauti rezultatai atskleidė Lietuvos vairuotojų įpročius ir akivaizdžias spragas.
Pirmą kartą sužinosime, kokia yra reali eismo saugos situacija šalyje. Visos ES šalys bus lyginamos ne tik pagal žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose skaičių.
„Šis projektas Lietuvai yra itin svarbus, nes pirmą kartą sužinosime, kokia yra reali eismo saugos situacija šalyje. Nuo šio projekto pabaigos visos ES šalys bus lyginamos ne tik pagal žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose skaičių“, – teigė TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.
Anot jo, eismo saugos rodikliai įvertina visuomenės elgseną ir pažangą eismo kultūros srityje. EK siekia, kad duomenys plėstųsi ir būtų stebimi kiekvienais metais. Taip norima įvertinti europinio finansavimo grįžtamąją vertę ne nutiestais keliais, o eismo saugos pažanga.
Viršija daugiau nei pusė
Tyrimų rezultatai rodo, kad net 53 proc. mūsų vairuotojų viršija leistiną važiavimo greitį. Pasak E.Morkūno, ši problema kelia nerimą. Net nežymiai prilėtinus judėjimo greitį, galima sumažinti eismo įvykių tikimybę arba smarkiai sušvelninti jų padarinius.
„Visi Lietuvos vairuotojai viršija greitį, skiriasi tik situacijos, kada ir kur tai nutinka. Nustatyti rodikliai rodo, kad eismo dalyviai morališkai nepasiruošę pereiti prie mažesnio greičio režimo – pvz. 30 km/val. miesto gatvėse. Tai pagrindžia ir visuomenės reakcija, kurią išsakė Vilniaus miesto gatvių siaurinimas. Turime ieškoti bendrų su vairuotojais sprendimų. Juolab kad ši problema opi ne tik mūsų šalyje“, – pabrėžė TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas.
Požiūris: vieni trikojus įrengia, kiti su jais kovoja. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Akivaizdu, kad eismo įvykių padariniai ypač didele dalimi priklauso nuo judėjimo greičio susidūrimo metu. Lekiant dideliu greičiu, suvaldyti transporto priemonę tampa vis sunkiau, todėl padidėja nuvažiavimo nuo kelio ar išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą rizika.
Anot statistikos, 2018–2021 m. laikotarpiu trečdalis priešpriešinių susidūrimų ir daugiau nei trečdalis nuvažiavimų nuo kelio užfiksuota kelio vingiuose. Transporto priemonės judėjimo greitis susidūrimo metu gali būti lemiamas, ypač pėstiesiems. Tyrimo rezultatai rodo, kad miestų gatvėse beveik 64 proc. vairuotojų viršija leistiną važiavimo greitį.
„Gyvenvietėse vyrauja didesnis eismo intensyvumas ir eisme dalyvauja daug skirtingo tipo eismo dalyvių, kurių judėjimo greitis stipriai skiriasi, o kuo didesnis skirtumas – tuo skaudesni padariniai“, – perspėjo E.Morkūnas.
Pamirštama apie vaikus
Tyrimų duomenys rodo, kad 85 proc. Lietuvos vaikų yra vežami specialiose automobilinėse kėdutėse, tačiau daugiau nei trečdalis iš jų yra netinkamai prisegti, t.y. ne tik patys vaikai, bet ir kėdutės, arba kėdutės neatitinka vaiko amžiaus, ūgio ir svorio.
„Pradėję nagrinėti šią temą supratome, kad institucijos, besirūpinančios eismo saugos viešinimu, visiškai nekreipia dėmesio į vaikų saugą automobiliuose. Tėvams trūksta elementarios informacijos, švietimo, rekomendacijų. Siekdami gerinti situaciją, parengėme ir viešai išplatinome rekomendacijas tėvams, kaip pasirinkti tinkamą vaikišką kėdutę ir kaip saugiai vežti vaikus jose. Šias rekomendacijas dalijome policijos reidų metu ir gimdymo namuose“, – vardijo E.Morkūnas.
Klaida: dauguma vaikų yra vežami specialiose automobilinėse kėdutėse, tačiau daugiau nei trečdalis jų yra prisegti netinkamai. / E. Ovčarenkos / BNS nuotr.
Avaringumo duomenys liudija, kad, naudojant specialias kėdutes, eismo įvykių padariniai žymiai švelnesni nei jų nenaudojant. 2018–2021 m. eismo įvykių statistika liudija, kad į eismo įvykį patekusių vaikų iki dvylikos metų, kurie nebuvo vežami specialiai jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse, žuvusių ir sunkiai sužeistų skaičius buvo net keturis kartus didesnis.
Greitoji pagalba lėta
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad greitoji medicinos pagalba į eismo įvykio vietą Lietuvoje atvyksta vidutiniškai per 28 min. nuo pirminio pagalbos skambučio. Remiantis EK pateikiama informacija, mirčių skaičius sumažėtų trečdaliu, jei greitosios medicinos pagalbos atvykimo į eismo įvykio vietą laikas sutrumpėtų nuo 25 iki 15 min.
Efektas: jei mūsų greitosios medicinos pagalbos atvykimo į eismo įvykio vietą laikas sutrumpėtų nuo 25 iki 15 min., mirčių sumažėtų trečdaliu. / Vilmanto Raupelio nuotr.
„Turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje realiai sužinojome, per kiek laiko į eismo įvykį atvyksta greitoji medicinos pagalba. Nuo siekiamybės šioje srityje – 15 min., atsiliekame dvigubai. Tai dar kartą patvirtina šią spragą. Viliamės, kad vykdomos reformos padės didinti pagalbos operatyvumą“, – sakė TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas.
Tyrimų rezultatai parodė ir pozityvių duomenų, saugos diržus segi net 98 proc. vairuotojų ir priekyje sėdinčių keleivių. Tačiau daugiau nei trečdalis automobilio gale sėdinčių keleivių važiuoja neprisisegę saugos diržų.
Auklės ir keleivius
„Lietuva per porą dešimtmečių perėjo daug etapų, kad pagerintų seginčiųjų saugos diržus rodiklį. Tačiau keleiviams dėmesio skirta per mažai. Šią situaciją galėtų pagerinti didesnis pačių vairuotojų reiklumas keleiviams", – sako E.Morkūnas.
Supratome, kad institucijos, besirūpinančios eismo saugos viešinimu, visiškai nekreipia dėmesio į vaikų saugą automobiliuose.
Daugiau nei 96 proc. respondentų vairuodami (ne spūstyje, nestovėdami prie raudono šviesoforo signalo) nesinaudoja mobiliaisiais prietaisais, tiksliau, jų nelaiko rankose. Rodiklis apskaičiuotas vairuotojams važiuojant įprastu greičiu, tiesiame ruože.
Rizika: daugiau nei trečdalis automobilio gale sėdinčių keleivių neprisisega saugos diržų. / L. Balandžio / BNS nuotr.
„Galime pasidžiaugti, kad lietuviai nelinkę naudotis telefonais kelyje vairuodami tiesiame ruože. Naudojantis mobiliuoju telefonu vairuotojų dėmesys mažėja. Dėl to jie gali nepastebėti staiga į kelią išbėgusio gyvūno ar išvažiuoti iš jiems skirtos eismo juostos. Dėl sumažėjusios koncentracijos pailgėja vairuotojų reakcijos laikas, o tai daro įtaką eismo įvykių padariniams", – priminė TKA vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangoje – pokyčiai dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą
Ketvirtadienį Palangos savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose apmokestinamose kurorto vietose pokyčių. Jie priimti Palangos rinkliavų centro siūlymu. ...
-
Nesąžiningų vairuotojų madai artėja galas: kokie pakeitimai laukia?58
Seimui palaiminus Rinkliavų įstatymo pakeitimus, akimirksniu bus sučiupti ir tie vairuotojai, kurie neteisėtai naudojasi net ir neįgaliems vairuotojams skiriama kortele, atveriančia galimybę į nemokamą parkavimąsi brangiausiose ar patogiausiose vieto...
-
Ekspertas – apie vairavimą neįprastomis oro salygomis: pradeda bijoti, ko nereikia bijoti3
Oro sąlygas, kurios nustebino šalies gyventojus pirmadienį, keiksnoja ne tik daržininkai ir sodininkai, bet ir vairuotojai. Vairuoti tokiomis sąlygomis ir dar su vasarinėmis padangomis gali būti tikras iššūkis, LNK reportaže pasako...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
„AutoTyrimai“: naudotų automobilių rinka per metus augo 1,2 proc.1
Lietuvoje sausį-kovą pirmą kartą įregistruota 36,9 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 1,2 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. ...
-
„VW Golf“ jubiliejaus proga – kelionė istoriniu automobiliu1
Laikui nepavaldus dizainas, patikimumas, praktiškumas ir laikmetį lenkiančios inovacijos – taip galima apibūdinti bet kurį „Volkswagen Golf“. Tai dar kartą patvirtino ir žurnalistas Vitoldas Milius, šio modelio 50-mečio p...
-
Sukčiavimo virusas gajus, požiūriai į tai – skirtingi7
Dėl didelių ridos klastojimo mastų Lietuvoje nukenčia ne tik naudotų automobilių pirkėjai, bet ir valstybės biudžetas. ...
-
Semsimės patirties iš ES lyderių švedų4
Lietuva toliau konsultuosis ir semsis patirties saugaus eismo srityje iš Švedijos – saugaus eismo lyderės Europoje. ...
-
Pavojus sugrįžo – ar keliuose sugyvensime draugiškai?16
Pastarosios dienos nėra palankiausios dviratėms eismo dalyvėms, bet į gatves jau sugrįžo tūkstančiai motociklininkų, dviratininkų ir paspirtukininkų. Sezono pradžioje ir automobilių vairuotojams reiktų pasikartoti Kelių eismo taisykles (KET), su...
-
Seimas spręs, ar švelninti atsakomybę taršių automobilių savininkams4
Seimas pradeda svarstymus, ar aplinkosaugininkams nustačius viršytą automobilių išmetamųjų dujų normą vietoj baudos pirmą kartą leisti skirti įspėjimą bei ilginti tokio automobilio techninės apžiūros galiojimą. ...