Krovinių vežimo kelių transportu rinka rodo lėtėjimo ženklus

Remiantis Lietuvos banko ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su pernykščiu ketvirtu ketvirčiu, krovinių apyvarta tonkilometriais augo 37 proc., tačiau transporto paslaugų eksporto piniginė vertė lyginamuoju laikotarpiu susitraukė 15,6 proc.

Pasak TTLA vadovo Povilo Drižo, šių metų pirmo ketvirčio rezultatai siunčia signalą apie reikšmingus transporto rinkos pokyčius – krovinių transportavimo paslaugų paklausos kritimas spaudžia įkainius žemyn.

„Krovinių vežimo keliais pajamos, praėjus žiemos šventėms ir atostogų sezonui, pirmą ketvirtį paprastai krinta kiekvienais metais. Tačiau šių metų pirmoje pusėje pastebimas daug didesnis rinkos kritimas nei įprastai“, – teigė P. Drižas.

Pasak jo, Europos krovinių vežimo keliais tarifai jau krito du ketvirčius iš eilės – 2022 m. ketvirtą ir 2023 m. pirmą ketvirtį. Jis pridūrė, kad rinkos rodikliai liudija: tarifų mažėjimas gali būti užfiksuotas ir šių metų antrą ketvirtį.

Krovinių vežimo keliais tarifų mažėjimas gali būti užfiksuotas ir šių metų antrą ketvirtį.

Remiantis TTLA analize, transporto paslaugų eksporto pajamų 1 tonkilometriui dalis per 2023 m. pirmą ketvirtį susitraukė 39 proc. Tai atspindi bendrą tendenciją Europoje, kurioje pastebimas spartus krovinių vežimo kelių transportu tarifų indekso kritimas. Paskutinį kartą toks reiškinys užfiksuotas pandeminiu laikotarpiu 2020 m. antrą ketvirtį.

„Krovinių vežimo keliais tarifai krinta dėl mažėjančio vartojimo Europoje. Nuogąstavimai dėl energetikos krizės kiek atslūgo ir energijos kainos stabilizavosi, tačiau palyginti aukšto lygio infliacija, brangstantis skolinimasis ir kiti nepalankūs makroekonominiai veiksniai stabdo Europos pramonės augimą“, – sakė P. Drižas.

Remiantis Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, 2023 m. pirmą ketvirtį, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, vartojimas Vokietijoje susitraukė 6 proc., Prancūzijoje – 3,9 proc., Italijoje – 2,8 proc., Jungtinėje Karalystėje – 4,3 proc., Čekijoje – 14,5 proc.

Krovininio kelių transporto paslaugos sudaro didžiausią Lietuvos paslaugų eksporto dalį. Sektorius sukuria trečdalį viso šalies paslaugų eksporto. Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. kelių transporto paslaugų eksportas siekė 5,58 mlrd. eurų – 35 proc. daugiau nei prieš metus. Šių metų pirmą ketvirtį šių paslaugų eksportas siekė 1,39 mlrd. eurų, arba 23,5 proc. daugiau, palyginti su 2022 m. pirmu ketvirčiu.