- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
5 litrai degalų šimtui kilometrų – skaičius, kuris nestebina kalbant apie lengvuosius asmeninius automobilius. Tokiu dyzelino kiekiu pasitenkina daugelis vidutinės klasės automobilių, mažų miestui skirtų modelių ar net kai kurie krosoveriai. Tačiau su 5 litrais šimtą kilometrų įveikti gali ir kur kas didesnės komercinės transporto priemonės – mikroautobusai ar furgonai. Jų variklių ir pavarų dėžių technologijos – ne ką prastesnės nei asmeninių.
Lengvųjų komercinių transporto priemonių, kaip ir asmeninių, varikliai šiandien atitinka griežčiausius „Euro 6“ reikalavimus. Net ir varikliai abiejų tipų transporto priemonėse dažniausiai yra tie patys.
Pokytis dėl „Euro“ standartų
Automobilių varikliai, ypač visos aplink juos esančios sistemos (išmetimo, aušinimo, turbinos ir kt.), su gamintais prieš porą dešimtmečių turi nedaug bendra. Visų šiuolaikinių dyzelinių automobilių išmetimo sistemose montuojamas kietąsias daleles sulaikantis filtras (DPF), prie variklio – specialus vožtuvas (EGR), grąžinantis dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą. Daugelyje dyzelinių automobilių montuojama ir selektyvinės katalizinės redukcijos (SCR) sistema, kuri į išmetamųjų dujų vamzdį įpurškia „AdBlue“ skysčio, tad didelė nuodingųjų emisijų dalis paverčiama vandeniu bei azotu.
Šios sistemos prieš du dešimtmečius buvo neįsivaizduojamos daugelyje komercinių transporto priemonių, tačiau sulig kiekvienu „Euro“ nuodingųjų emisijų nustatymu jos populiarėjo. Jeigu lygintume praėjusio amžiaus pabaigoje pagamintą „Euro 1“ standartą atitinkantį automobilį su šiuolaikiniu, atitinkančiu „Euro 6“, skaičiai nustebintų: nepaisant išaugusio galingumo, vieno automobilio nuodingųjų dujų emisija per tokį trumpą laiką susitraukė apie 50 kartų.
Transporto priemonių vidaus degimo varikliai išmeta ne tik anglies dvideginį – CO2 dujas, žinomas kaip sukeliančias šiltnamio efektą Žemėje. Transportas atsakingas už nemenką azoto oksidų (NOx) dalį ir kitų smulkių dalelių išmetimą, o jų mažėjimas turi didžiulės įtakos kiekvieno žmogaus sveikatai.
Visi šie pokyčiai tuo pačiu metu vyko ir asmeninių, ir komercinių transporto priemonių rinkoje – abiem transporto rūšims reikėjo tapti ekologiškomis.
Tai – ekologija. Niekas neabejoja, jog šiuolaikiniai automobiliai yra ekologiškesni ir klimato kaitai turi gerokai mažesnės įtakos už gamintus praėjusiame amžiuje. O kokia ekonomiškumo – degalų sąnaudų – situacija?
Skiriasi aerodinamika, svoris ir paskirtis
Lengvuosiuose asmeniniuose ir komerciniuose automobiliuose dažniausiai montuojami tie patys varikliai, identiškos pavarų dėžės. Iš esmės skiriasi tik transporto priemonių kėbulai – jų svoris, aerodinamika. Čia komercinis transportas pralošia, tačiau ne taip smarkiai, kaip gali pasirodyti.
Palyginkime automobilius „Mercedes-Benz C180d“ ir „Mercedes-Benz Vito 111 CDI“ identiškais 1,6 l dyzeliniais varikliais, tik skirtingai suprogramuotais darbiniais diapazonais: C klasės modelis anksčiau pasiekia maksimalią galią (84 kW/115 AG) bei ilgiau išlaiko aukštą sukimo momentą (280 Nm prie 1500–2800 aps./min., komercinio „Vito“ sukimo momentas yra 270 Nm prie 1500–2000 aps./min.).
Vidutinės mikroautobuso dyzelino sąnaudos su 6 laipsnių mechanine pavarų dėže tėra 6,2 l/100 km, o C klasės modelio – 4,5. Toks skirtumas susidaro būtent dėl kėbulo masės ir programavimo skirtumų. Mikroautobuso variklis ir pavarų dėžė suprogramuoti taip, kad šis galėtų vežti dar toną ar daugiau, o C klasės riba – keli šimtai papildomų kilogramų.
Užmiestyje skirtumas yra mažesnis – C klasės modeliui užtenka 4 litrų šimtui kilometrų įveikti, o „Vito“ mikroautobusui – 5,3.
Varikliai jautresni degalų kokybei
Dėl neįtikėtinų pasiekimų ekonomiškumo srityje šiuolaikiniai varikliai yra sustyguoti preciziškai ir gana nesunkiai prigijo gandas, neva jie – nepatikimi. Tai nėra tiesa, tiesiog požiūris į automobilio priežiūrą šiandien turi būti kitoks nei prieš porą dešimčių metų.
Šiuolaikiniai varikliai yra jautrūs degalų kokybei. EGR vožtuvas veikia taip, kad dalį jau sudegusių degalų grąžina atgal į degimo kamerą. Jei automobilis su tokiu vožtuvu vartoja Europos Sąjungos ekologijos reikalavimų neatitinkančius degalus, EGR gana greitai apsineša nuosėdomis ir užstringa.
Analogiška priežiūra yra būtina ir kietųjų dalelių DPF filtrui. Jis kas tam tikrą laiką turi atlikti vadinamąsias regeneracijas – išsivalyti. Vairuotojui nieko daryti nereikia, tačiau regeneracija gali vykti tik ilgesnį laiką važiuojant aukštesniais variklio apsisukimais, šiam jau pasiekus darbinę temperatūrą. Jeigu automobilis neišvažiuoja iš miesto ir visą laiką naudojamas trumpiems kelių kilometrų atstumams įveikti, regeneracija nevyksta ir DPF filtras ilgainiui užsikemša, o jo valymas nėra pigus malonumas.
SCR sistemos priežiūra jau reikalauja tiesioginio automobilio valdytojo įsikišimo – specialią talpą reikia papildyti „AdBlue“ skysčiu. Jo sąnaudos lengvuosiuose automobiliuose nėra didelės, tesiekia apie 1,5 l/1000 km, t. y. apie 2–3 Eur.
Šių sistemų priežiūra neretai dar mistifikuojama, yra ne vienas servisas, siūlantis jas pašalinti vos pasibaigia automobilio garantija, tačiau visų jų tikslas yra vienas – ekologija, švaresnis oras. Tą pačią funkciją šie filtrai bei sistemos atlieka tiek kai automobilis yra naujas, tiek kai jam 5 ar daugiau metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Plikledžio sezonas prasidėjo – ką verta prisiminti vairuotojams?
Artėjant žiemai, į darbą skubantys vairuotojai vis dažniau susiduria su slidžia kelio danga. Ryte netikėtai susiformavęs plikledis pastarosiomis savaitėmis sukėlė ne vieną eismą paralyžavusią avariją. Ką reikėtų prisiminti vairuojant slidži...
-
Naujus pokyčius lėmė poreikiai ir prognozės1
Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ parengė naują traukinių metinį tvarkaraštį, įsigaliosiantį gruodžio 15 d. Daugiau reisų suplanuota populiariausiuose maršrutuose, trumpės kelionių trukmė. ...
-
Pasaulyje – „Toyota“, Europoje – „Dacia“7
Visų laikų geriausiai parduodamų lengvųjų automobilių lyderė „Toyota Corolla“ pernai pasaulyje buvo tik ketvirta, bet šiemet rudenį susigrąžino prarastą poziciją. ...
-
Griežto žingsnio atsisakė, bet trūkumų netoleruos1
Nuo 2025 m. vasario 1-osios turėjęs įsigalioti griežtesnis valstybinio numerio ženklų būklės vertinimas Techninės apžiūros centre (TAC) atšaukiamas. Taip nusprendė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). ...
-
Atšvaitai – niekis? Keiskime požiūrį1
Baltijos šalyse eismo sąlygos šaltuoju sezonu panašios, tačiau pėsčiųjų požiūris į savo saugumą keliuose itin skiriasi. ...
-
Svajonių automobilio kaina – tik išlaidų pradžia
Mažiau patyrę vairuotojai, planuodami įsigyti automobilį, žiūri tik į kainą. Sumokėjai 4 ar 5 tūkst. eurų ir nerūpestingai švilpi Lietuvos keliais! Tačiau realios tokio pirkinio sąnaudos gali nustebinti. ...
-
Primena: dalis vairuotojų nuo sausio gali netekti teisės vairuoti3
Svarbi žinia vairuotojams: lieka pusantro mėnesio pasitikrinti sveikatą tiems, kurie dar to nepadarė. Jeigu jūsų medicininė pažyma nebegalioja, nuo sausio 1-osios nebegalėsite vairuoti. Nuo naujųjų metų įvedama nauja tvarka: vairuotojo pažymėjim...
-
Dėmesio, vairuotojai: demaskavo, kaip jūs elgiatės, pravažiavę greičio matuoklius35
Jau daugiau nei savaitę turėtume važinėti lėčiau, nes įsigaliojo žiemos sezono taisyklės. Autostradoje bei greitkeliuose lengvieji automobiliai iki balandžio mėnesio galės važiuoti ne didesniu nei 110 km/val. greičiu. Automobilininkai kelia klaus...
-
Sukritikavo dėl vairuotojų siaubo – greičio matuoklių: persistengė?5
Vairuotojus drausminančių momentinių ir vidutinio greičio matuoklių kasmet vis daugiau tiek miestuose, tiek užmiesčio keliuose. Tačiau valstybės kontrolė nustatė, kad už kelius atsakinga įmonė „VIA Lietuva“ kelias dešimtis vidu...
-
Lietuvoje labai išaugo greičio matuoklių skaičius: ar jų ne per daug?29
Vairuotojus drausminančių momentinių ir vidutinio greičio matuoklių kasmet vis daugiau tiek miestuose, tiek užmiesčio keliuose. Tačiau Valstybės kontrolė nustatė, kad už kelius atsakinga įmonė „Via Lietuva“ kelias dešimtis vidu...