Sukčiavimo padariniai – ant pirkėjų pečių?

Klastoja dažnai

Lietuvoje maždaug kas penkta naudota transporto priemonė yra su suklastota rida. Tai kuria nesąžiningos konkurencijos aplinką, nes suklastoti odometro rodmenys automobilio kainą nepagrįstai gali padidinti net ketvirtadaliu. Pirkėjui tai ir didesnės eksploatacijos išlaidos, ir didžiulis automobilio nuvertėjimas.

Toli gražu ne visi savininkai pagalvoja apie savo transporto priemonės ridą, nors odometras yra vienas iš svarbiausių nusidėvėjimo indikatorių. Du identiški automobiliai negali kainuoti lygiai tiek pat, jeigu vienas iš jų yra nuriedėjęs dukart mažiau. Detalių, pavyzdžiui, rato guolio, ilgaamžiškumas yra nevienodas nuvažiavus 150 tūkst. km ir dvigubai tiek. Tad, jeigu vairuotojas nežino įsigijęs transporto priemonę, kurios rida buvo perpus sumažinta, jis gerokai permoka už pirkinį.

Pasak įmonės „carVertical“ atstovo Mato Buzelio, džiugu, kad valstybės institucijos šiai problemai pagaliau skyrė daugiau dėmesio, tačiau nuvilia tai, kad šį pasiūlymą tikriausiai formavo ne tie, kurie išmano automobilių rinką.

Prancūzijoje už ridos klastojimą baudžiama daugiau nei 26 tūkst. eurų bauda ir dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

 

Neaiškumų – gausu

Pašnekovo nuomone, LTSA siekis suklastotą ridą laikyti stambiu trūkumu ne tik nesprendžia problemos iš esmės, bet ir sukuria papildomą galvos skausmą pirkėjams, kurie nukenčia nuo sukčių sandorio metu. Vietoj supratingumo tokie vairuotojai, sužinoję apie automobilio suklastotą ridą, sulauks papildomų reikalavimų.

„Asmenys, nežinantys apie naujai įgyto naudoto automobilio suklastotus odometro rodmenis, privalės kažkokiu būdu spręsti ridos sugrąžinimo klausimą. Jeigu techninės apžiūros metu automobiliui nebus leista dalyvauti eisme, vairuotojas turės sukti galvą. Kas jam pakoreguos ridą? Ir kokią ridą tada nurodyti?“ – klausė M. Buzelis.

Jo įsitikinimu, niekuo nenusikaltę vairuotojai ne savo noru bus priversti juodojoje rinkoje ieškoti, kas atliks nelegalią ridos korekcijos paslaugą. Edukacine prasme tai veiks kaip savotiškas pirkėjų auklėjimas, tačiau užkardyti ridos klastojimą tai nepadės. Sukčiai ir toliau suks ridas, o pirkėjai dėl to kentės dvigubai.

Užsieniečiams neaktualu

Techninės apžiūros metu vertinami tik Lietuvoje fiksuotos ridos pokyčiai. Naudotų automobilių importas sudaro reikšmingą dalį visų šalyje įvykstančių sandorių, o iš ten – ir didžioji dauguma suklastotos ridos atvejų.

LTSA pasiūlymas laikyti odometro rodmenų sumažėjimą stambiu defektu neturės jokios įtakos iš užsienio įvežamiems automobiliams. Skirtingos šalys tarpusavyje nesikeičia duomenimis ir artimiausiu laikotarpiu keistis nepradės.

M. Buzelio nuomone, ridos klastojimo problemą reikėtų spręsti pradedant klastotojų paieška, o ne užkraunant visą naštą ant pirkėjų pečių.

„Reikia didesnio teisėsaugos institucijų ir policijos dėmesio. Žmonės turi žinoti, kokia yra tokios rizikos kaina. Pavyzdžiui, Prancūzijoje už ridos klastojimą baudžiama daugiau nei 26 tūkst. eurų bauda ir dvejų metų laisvės atėmimo bausme“, – pasakojo pašnekovas.

Jo siūlymu, ginti reikia ne automobilių pardavėjus, o privačius pirkėjus, kurie turi būti tikri, kad, pirkdami naudotą automobilį, nebus apgauti. Komercinės įmonės pačios rūpinasi savo reputacija ir vengia transporto priemonių, kurių ridos istorija neaiški.