Išskirtiniai automobiliai: nuo nykštukų iki galingų milžinų

Greičio monstrai

Daugeliui mūsų vasarą smagu įšokti į automobilį ir nulėkti iki jūros. Į darbą, ko gero, jau ne toks malonus maršrutas. Nebent jį įveikiame su savo dievinama transporto priemone. Portalas autoplius.lt pristato įdomiausius bolidus ir automobilių pramonės rekordus.

Ar žinote, kaip vadinasi didžiausią greitį išvystantis, serijinei gamybai ir bendro naudojimo keliams skirtas automobilis? „Bugatti Chiron Supersport 300+“ – greičiausias pasaulyje kelių galiūnas, turintis vidaus degimo variklį ir skirtas važiuoti bendro naudojimo keliais. Šiame garsaus Prancūzijos gamintojo bolide sumontuotas 8 l darbinio tūrio W16 formos variklis, generuojantis net 1 600 arklio galių (AG). Toks raumuo leidžia „Chiron“ pasiekti 482 km/val. greitį.

Tiesa, Švedijos prabangių automobilių gamintojas „Koenigsegg“ teigia, kad jų „Jesko Absolut“ modelis gali pasiekti net 499 km/val. Tačiau šis greitis paremtas tik inžinierių teoriniais skaičiavimais, tad „Bugatti“ kol kas nenukarūnuotas.

Ištvermė: „Lucid Air“ viena įkrova įveikia 660 km, lenkdama prabangius „Mercedes-Benz EQS“ ir „Tesla Model S“. / „Scanpix“ nuotr.

Jei kalbėtume apie vienetinį automobilį, galintį važiuoti tik specialioje trasoje, pirmiausia turėtume prisiminti „Thrust Super Sonic Car“ bolidą. Šis JAV inžinierių projektas kurtas specialiai greičio rekordui, o ne važiuoti normaliais keliais ar gatvėmis.

Tikslas buvo pasiektas 1997 m. Nevados valstijos dykumoje. 1 228 km/val. – sunku net protu suvokti, koks tai greitis. Palyginimui, įprastiniai keleiviniai lėktuvai pasiekia maždaug 800 km/val. greitį. Beje, „Thrust Super Sonic Car“ ir yra panašesnis ne į ratuotį, o į lėktuvą, skirtą skristi pažeme.

Pirmieji „Peel P50“ modeliai buvo parduoti už 299 svarus. 2013 m. už autentišką „P50“ kolekcionierius sumokėjo net 80 tūkst. svarų.

Elektromobilių etalonas

Į tradiciniu kuru varomų bolidų rekordus taikosi ir elektromobiliai. Greičiausias serijinis elektromobilis – „Rimac Nevera“.

„Rimac“ – šalia Zagrebo įsikūręs superelektromobilių gamintojas, bendradarbiaujantis su sportinių automobilių legenda „Porsche“. Kroatų gamintojo modelis sugebėjo ketvirtį mylios įveikti vos per 8,58 sekundes, o trasoje pasiekė 412 km/val. greitį. Kūrėjai automobilyje sumontavo net keturis elektrinius variklius, išvystančius 1 914 AG. Dar vienas pribloškiantis faktas – nuo 0 iki 100 km/val. jis įsibėgėja vos per 1,85 sek.

Anot gamintojų, šis bolidas tinka ir kasdieniams pasivažinėjimams, bet akimirksniu geba tapti lenktyniniu monstru. Šio sprinterio kaina taip pat atima žadą – apie 2,5 mln. eurų. Šiuo aspektu kroatai galėtų pretenduoti į elektromobilio kainos pasaulio rekordą.

Privalumas: į „Peel P50“ netelpa nei keleiviai, nei pirkiniai, užtat problemos parkuoti nėra. / „Scanpix“ nuotr.

Didžiausią nuvažiuojamą atstumą garantuojantis elektromobilis – „Lucid Air“. Nuo 2021 m. JAV gaminamas ratuotis viena įkrova gali įveikti net 660 km. Žinoma, šis atstumas paklūsta tik su galingiausia iš keturių įmanomų, 118 kWh talpos, baterija. Palyginti su mums įprastais vidaus degimo varikliais, tai – maždaug tiek, kiek nuvažiuotume su pilnu degalų baku. Tačiau, lyginant su kitais elektromobiliais, šis rezultatas įspūdingas.

„Lucid“ konkurentai atsilieka ne taip ir stipriai. Vokiškasis „Mercedes-Benz EQS“ viena įkrova nuvažiuoja iki 640 km, o amerikietiškoji „Tesla Model S“ – iki 515 km.

Mažas, bet brangus

137 cm ilgio ir 99 cm pločio – tokie neįtikėtini yra „Peel P50“ išmatavimai. Tai mažiausias kada nors į serijinę gamybą išleistas automobilis pasaulyje. Šis mažylis gamintas Jungtinei Karalystei priklausančioje Mano saloje. Ji labiausiai išgarsėjo organizuodama vienas pavojingiausių motociklų lenktynių pasaulyje.

„Peel P50“ gaminamas itin trumpai – nuo 1962 iki 1965 m. Tiesa, prabėgus daugiau nei pusei amžiaus, 2010 m. jis buvo įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą ir jo gamyba buvo atnaujinta.

Su vėju: „Bugatti Chiron“ – greičiausias serijinės gamybos bolidas, skirtas važinėti bendro naudojimo keliais. / „Scanpix“ nuotr.

Originaliai „Peel P50“ buvo naudojamas vieno cilindro, vos 49 kub. cm variklis, generuojantis 4,2 AG ir maksimaliai išvystantis maždaug 60 km/val. greitį. Jame naudojama trijų pavarų mechaninė greičių dėžė, kurioje nėra atbulinės eigos. Šio nykštuko kuro sąnaudos 100 km nesiekia nė 3 l – 2,8 l/100 km.

Septintajame dešimtmetyje pirmieji pagaminti „Peel P50“ modeliai buvo parduoti už 299 Didžiosios Britanijos svarus. 2013 m. vykusiame aukcione už autentišką „P50“ kolekcionierius sumokėjo net 80 tūkst. svarų.

15 mlrd. – tokią sumą eurais siekia metinės „Volkswagen AG“ grupės grynosios pajamos.

Prilygsta atskirai valstybei

Ilgiausias lengvasis automobilis pasaulyje – „Rolls-Royce Phantom VIII“. Šio Didžiosios Britanijos koncerno, veikiančio aviacijos ir gynybos srityje, milžino ilgis siekia net 5,98 m.

Palyginimui, Lietuvos gatvėse dažnai sutinkama „Audi A8“ yra 5,19 m ilgio. Naujas „Rolls-Royce Phantom“ kainuoja gerokai daugiau nei 0,5 mln. eurų. Natūralu, kad už šią sumą gausite ne tik didžiulį kėbulą, bet ir beveik 6 m komforto ir technologijų. Į komplektaciją taip pat įeina ir V12 formos, 6,7 l darbinio tūrio variklis, generuojantis 517 AG.

Erdvus: „Rolls-Royce Phantom VIII“ ne limuzinas, bet jo ilgis siekia net 5 m 98 cm. / „Scanpix“ nuotr.

Daugiausia kartų parduotas automobilio modelis – „Toyota Corolla“. Statistiškai tai yra dažniausias vairuotojų pasirinkimas pasaulyje. Per visą gamybos istoriją nuo 1966 m. iki dabar buvo parduoti beveik 48 mln. naujų „Corolla“. Patikimumas, ilgaamžiškumas ir ekonomiškumas – savybės, nulėmusios šio modelio sėkmę. Jei svarstote, ar 48 mln. parduotų automobilių yra daug – šis skaičius viršija visų 2023 m. JAV parduotų automobilių skaičių.

Daugiausia automobilių gaminančių bendrovių nominacijoje japonų koncerną „Toyota“ lenkia vokiškoji „Volkswagen AG“. Įmonė įkurta 1937 m., o 2022 m. „Fortune Global 500“ sąraše buvo įvardyta kaip aštunta didžiausia tarp visų sričių kompanijų pasaulyje. Joje dirba beveik 700 tūkst. žmonių. Metinės šios įmonių grupės grynosios pajamos siekia daugiau kaip 15 mlrd. eurų. Jos nėra gaunamos vien iš „Volkswagen“ automobilių. Šiam koncernui priklauso ir tokie garsūs prekių ženklai kaip „Audi“, „Lamborghini“, „Bentley”, „Scania“, „Seat“, „Škoda“, „Bugatti“, „Porsche“, „Ducati“ ir „MAN“. Naujausias grupės projektas – „Cupra“.