Gatves užplūdo motociklininkai: kas garantuoja kelionės saugumą?

Įpročiai keičiasi

Automobilininkai žino, kad eismo saugumas pirmiausia susijęs su atsakingu elgesiu prie vairo, o pirmas veiksmas, nuo kurio prasideda kelionė, – užsisegti saugos diržą. Daugumą kitų saugumo aspektų užtikrina automobilio konstrukcija ir modernios saugos sistemos. Motociklai, nors ir gaminami diegiant vis modernesnes sistemas, vairuotojų fiziškai beveik neapsaugo.

Dažnas mūsų atsimena, kad prieš kelis dešimtmečius buvo įprasta važiuoti neprisisegus saugos diržų automobiliuose ir skrieti motociklais nedėvint šalmų. Šiais laikais jau niekam nekyla abejonių, kad šalmas ir pritaikyti specialūs drabužiai, avalynė yra privaloma kelionės motociklu dalis. Tiesa, nusprendus išsirinkti tinkamiausius galvos ir kūno apsaugos variantus, nuo pasiūlos ima raibuliuoti akyse.

Motociklų aprangos ir aksesuarų specialistas Dovydas Zapasnykas papasakojo pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis tinkamiausią šalmą ir aprangą. Jo teigimu, ieškant geriausio varianto svarbu suprasti, kad šalmai gerokai skiriasi tiek paskirtimi, tiek patogumo ir saugumo savybėmis.

Skiriasi paskirtis ir tipai

Populiariausi yra uždaro tipo šalmai, pasižymintys didžiausiu saugumu, nes visiškai uždengia veidą ir juos sudaro vientisas kevalas.

„Sharp“ testas matuoja kevalo stiprumą. Jeigu šalmas yra jį įveikęs, pasitikrinkite, kiek žvaigždučių jis surinko.

Dėl uždaro tipo šiuose šalmuose įprastai būna sumontuoti net keli vėdinimo kanalai ir „Pinlock“ technologija, neleidžianti aprasoti stiklui. Vienas moderniausių šiandien rinkoje esančių tokio tipo šalmų – „Schuberth C5“, kuriame sumontuota ir pasikalbėjimo įranga. Šis gamintojas pasižymi itin aukštos kokybės gaminiais ir kuria šalmus net Vokietijos policijai.

Vieni lengviausių yra atviro tipo šalmai, kuriuos patogiausia užsidėti. Dėl to, kad veidą dengia tik stiklas, šie šalmai taip pat pasižymi geru matomumu ir patogumu. Pavyzdžiui, norint pavalgyti ar atsigerti galima jo net nenusiimti. Tiesa, dėl to kiek kenčia saugumas, nes segint tokį apdangalą lieka neapsaugota smakro sritis. Tokio tipo šalmus dažniausiai naudoja motorolerių ar istorinių ir išskirtinių motociklų vairuotojai, neišvystantys didelio greičio.

Moduliniai, atverčiami šalmai – itin praktiški ir patogūs. Juos dažnai renkasi keliautojai. Toks gaminys pasižymi panašiu saugumo lygiu kaip uždaro tipo šalmai, bet kartu yra patogūs kaip atviro tipo šalmai. Tad dėvint tokį šalmą itin patogu trumpam sustojus ir nenusiėmus jo gurkštelėti kavos ar pasistiprinti užkandžiu. Į šiuos šalmus gali būti integruoti saulės akiniai ar pasikalbėjimo įranga, tačiau jie pasižymi ir didesniu svoriu bei kaina.

Sportinius šalmus renkasi sportininkai ar bekele važinėjantys motociklininkai. Šio tipo apsaugos priemonės sukurtos taip, kad būtų patogu užsidėti specialius akinius, o vairuotojui – patogu intensyviai kvėpuoti išlaikant saugumą. Šių šalmų konstrukcijoje naudojamos įvairios technologijos, leidžiančios nesunkiai jį nuimti avarijos atveju.

Dažna klaida yra pirkti per didelį šalmą. Taip pasielgiama siekiant komforto, bet vidinės šalmo medžiagos išsidėvi ir jis tampa pernelyg laisvas.

Renkasi per didelį

Ekspertas D.Zapasnykas pasakojo, kad, pasirinkus tinkamiausią šalmo tipą, kaip ir renkantis aprangą, svarbu įvertinti ir daugelį gaminio dalių.

„Reikėtų atkreipti dėmesį į šalmo kevalo sudėtį, ventiliacijos takų išdėstymą, vidinę medžiagą. Labai svarbu, kad šalmas atitiktų visus Europoje galiojančius saugumo standartus. Vienas jų – „Sharp“ testas, kuris matuoja kevalo stiprumą. Jeigu šalmas yra jį įveikęs, pasitikrinkite, kiek žvaigždučių jis surinko“, – patarė „Kmoto“ salono darbuotojas.

Specialistas pažymėjo, kad itin svarbu pasirinkti tinkamo dydžio šalmą, nes per mažas lems didelius nepatogumus važiuojant, o per didelis negalės tinkamai atlikti apsaugos funkcijos.

Apdangalas: net ir lengvos konstrukcijos šalmas suteiks daugiau saugumo nei tokia kaukė. / Evaldo Šemioto nuotr.

„Apsaugos priemonė turi nespausti kaktos, smilkinių srities ir viršugalvio. Labai svarbu, kad priglustų, bet nespaustų, – šalmas, jį sukinėjant, turi judėti kartu su veido oda“, – pasakojo jis.

Anot pašnekovo, dažna klaida yra per didelis šalmas. Tokį šalmą perkant siekiama komforto, bet vidinės šalmo medžiagos ilgainiui išsidėvi ir jis tampa pernelyg laisvas. Taigi, perkant iš karto per didelį šalmą, laikui bėgant, jis taps veikiau pavojingas nei saugantis. Patariama geriau rinktis šiek tiek labiau spaudžiantį nei laisvesnį.

Dėvėtas – nepatikimas

Rinktis naudotą šalmą – gana rizikinga, net jei prekė vizualiai atrodo gerai. Kadangi tai itin jautrus ir svarbią funkciją atliekantis aprangos komponentas, įprasta manyti, kad šalmas turėtų būti naudojamas ne ilgiau nei penkerius metus. Net jeigu visą šį laiką jis gulėjo ant lentynos, kai kurių struktūrinių elementų savybės gali būti suprastėjusios ir bendras šalmo saugumas sumažėjęs.

Kai kurių gamintojų produktai gali turėti sertifikuotus, pavyzdžiui, tik užtrauktukus, tačiau, žvilgtelėjus į etiketę, gali atrodyti, kad sertifikuotas visas drabužis.

Kategoriškai negalima naudoti šalmų, jei jie buvo patyrę stipresnių smūgių ar turi įtrūkimų. Jų gali atsirasti net kuriame nors vidiniame sluoksnyje, gali būti tokie maži, kad jų nematyti plika akimi. Tokį pažeidimą turintis šalmas avarijos atveju – visiškai bevertis.

D.Zapasnyko teigimu, šalmo pasirinkimas priklauso ir nuo sėdėsenos ant motociklo tipo. Gamintojai paprastai neskelbia duomenų apie šalmo triukšmo lygį važiuojant didesniu greičiu ar jo aerodinamines savybes. Tokius kriterijus geriausia sužinoti iš apžvalgininkų internete, kitų motociklininkų ar tokių prekių salonų darbuotojų, turinčių didelę patirtį ir girdinčių klientų atsiliepimus. Apsilankyti salone patartina ir perkant dar nebandyto prekės ženklo šalmą, nes skirtingų gamintojų tas pats dydis gali skirtis.

Mieste ar užmiestyje

Pradėdamas kalbėti apie aprangą, specialistas pažymėjo, kad svarbu, kokio tipo motociklą vairuojate. Miesto motociklų savininkai turėtų rinktis skirtingą aprangą nei keliaujantys didesniais atstumais užmiestyje.

Važiuojantiems į ilgesnes keliones tinkamesnės medžiaginės kelių sluoksnių striukės, nes, pasikeitus oro sąlygoms, bus lengviau reguliuoti savo kūno temperatūrą. Įprastai tokios striukės turi net kelias reguliuojamas vėdinimo angas, o atšalus ar prasidėjus lietui  papildomi sluoksniai sulaiko šilumą ir nepraleidžia drėgmės. Odinės striukės  tinkamos trumpiems pasivažinėjimams mieste, nes nepasižymi geromis drėgmės sulaikymo savybėmis, neturi daug kišenių.

Stilius: aukštakulniai sėdint ant motociklo gal ir gražu, tačiau krisdami galite susižaloti kojas. / R. Vilimo / BNS nuotr.

„Aprangą reikia rinktis pagal savo prioritetus, pagal tai, kas jums patinka ir kam teikiate pirmenybę: ar tai saugumas, ar komfortas, ar bet kuris kitas aspektas“, – patarė D.Zapasnykas.

Motociklininkų drabužiai nepigūs, tad, prieš perkant, patariama jais pasidomėti išsamiau.

Džinsai kaip metalas

Norint geriau suprasti ir įvertinti skirtingų drabužių apsaugos lygį reikėtų atsižvelgti, kokio lygio apsaugos priemonės naudojamos. Jos dažniausiai būna pirmo arba antro lygio – pastaroji yra pranašesnė sugeriant patirtą smūgį. Riedant gatvėmis svarbu, kad apranga būtų kuo atsparesnė slydimui ir gebėtų sugerti smūgį, o dardant bekele aprangos pagrindinė funkcija yra sugerti smūgį ir apsaugoti galūnes.

Ekspertas įspėjo neapsigauti pamačius CE ar kitokių sertifikatų etiketes – kai kurių gamintojų produktai gali turėti sertifikuotus, pavyzdžiui, tik užtrauktukus, tačiau, žvilgtelėjus į etiketę, gali atrodyti, kad sertifikuotas visas drabužis.

Besirenkantys aprangą susiduria su tokiais pripažintais pavadinimais kaip „Rukka“, medžiagų mišiniais „Cordura“, „DuPont Kevlar“, „Dynema“ ir t.t. D. Zapasnykas, kalbėdamas apie šių medžiagų savybes, paminėjo, kad, pavyzdžiui, „Dynema“ medžiaga, penkiolika kartų stipresnė už metalą, naudojama gaminant itin atsparius slydimui džinsus.

Pirštinės ir avalynė

Motociklininko garderobe ne mažiau nei striukė ar kelnės svarbu  pirštinės ir avalynė. Renkantis pirštines svarbu ne tik saugumo, bet ir  šiluminės savybės.

Teikiantys prioritetą maksimaliam saugumui turėtų pasirinkti ilgesnes, riešą įtvirtinančias pirštines. Jose įsiūti ne tik pakietinimai ties sąnariais, bet ir vadinamieji slaideriai, kurie nukritus padeda sumažinti smūgį, tenkantį plaštakai ir riešui. Trumpesnės pirštinės dažnai atrodo stilingiau, bet, renkantis jas, reikia susitaikyti, kad nebus tokios saugios.

Be to, plaštakos įprastai yra gairinamos vėjo ir lyjant neišvengiamai mirksta vandenyje. Tad pirštinių šiluminės, vandens ir oro pralaidumo savybės taip pat svarbios – juk šąlant rankoms važiavimo malonumas greitai gali virsti kančia.

Panašūs principai galioja ir renkantis avalynę. Patys saugiausi batai su pakietinimais pavojingiausiose vietose gali būti ne tokie patogūs kaip kasdieniai, kuriuos avime gatvėje. Tiesa, išsirinkus tinkamo dydžio ir modelio batus tikrai nebus juntamas diskomfortas net ir nulipus nuo motociklo.