Dviratininkai įvardijo, kas juos labiausiai erzina kelyje

Dviratininkai neturi lygiaverčio statuso

Remiantis tyrimo rezultatais, dviratininkus labiausiai erzina užmiestyje nesaugiu atstumu lenkiančios transporto priemonės (28 proc.). Kiek mažiau (24 proc.) respondentų akcentavo transporto priemones, kurios, priartėjusios pavojingai arti, grasina nustumti dviratininką nuo kelio. Dar 23 proc. apklaustųjų įvardijo pėsčiuosius, einančius dviratininkams skirtais takais ir taip trukdančius eismui.

Mažiau dviratininkus erzina (6 proc.) situacijos, kai automobilių vairuotojai ar pėstieji moralizuoja ir moko, kaip reikia tinkamai važiuoti dviračiu. 7 proc. dviratininkų paminėjo transporto priemones, kurios įjungtu avariniu signalu paliekamos dviračių takuose. Dar 8 proc. apklaustųjų atkreipė dėmesį į save bei kolegas ir pabrėžė, kad juos piktina ne pagal Kelių eismo taisykles važiuojantys kiti dviratininkai.

Gatvėse netrūksta pavyzdžių, kai pavojingai manevruoja automobilių vairuotojai ar kelią pastoja dviračių takais einantys pėstieji.

„Gatvėse netrūksta pavyzdžių, kai pavojingai manevruoja automobilių vairuotojai ar kelią pastoja dviračių takais einantys pėstieji. Toks elgesys netoleruotinas, nes kelia pavojų visiems be išimties. Nesusikalbėjimo ir streso kelyje, matyt, bus visada, tačiau pagrindines to priežastis beveik visada galima pašalinti. Įtampa tarp eismo dalyvių taip pat nuslūgtų, jei visi laikytųsi saugaus atstumo lenkdami, laiku perspėtų apie planuojamą manevrą, o kilus nesusipratimui reaguotų draugiškai“, – sako Gytis Matiukas, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius.

Nemalonios situacijos – kasdienybė

Kad dviratininkams trūksta kitų eismo dalyvių pagarbos, įsitikinęs ir Vilniaus „Dviračių mokyklos“ atstovas ir dviratininkų treneris Vaidas Rimkus. Anot jo, įvairių nemalonių situacijų kyla tada, kai susikerta dviratininkų ir kitų eismo dalyvių keliai. Pasak V. Rimkaus, nemažai automobilių vairuotojų klaidingai galvoja, kad dviratį galima lenkti bet kaip vien dėl to, kad jis važiuoja lėčiau už motorinę transporto priemonę.

Tai, kad dviratininkai keliuose neretai susiduria su pavojais, rodo ir realūs nutikimai. Dviratininkų treneris tikina gana dažnai pakliūvantis į nepavydėtinas situacijas. Nors padėtis miesto gatvėse dar patenkinama, mat automobilių vairuotojai priversti važiuoti lėčiau, tačiau viskas kardinaliai pasikeičia užmiesčio keliuose.

„Šią vasarą pakliuvau į ne vieną situaciją, kai dėl nepavyzdingai lenkiančių vairuotojų atsidurdavau pavojuje. Štai visai neseniai nuvirtau kelkraštyje vien dėl to, kad automobilis mane lenkė pernelyg arti ir neišlaikiau pusiausvyros. Kadangi iš priekio artėjo kitas automobilis, už manęs važiavęs vairuotojas nenorėjo palaukti, kol su juo prasilenks. Jis tik padidino greitį ir prašvilpė palei pat mano šoną“, – nutikimą prisimena V. Rimkus ir priduria, kad nesaugiu atstumu lenkęs vairuotojas nė nepristabdęs nulėkė tolyn.

Pasak dviratininkų trenerio, automobilių vairuotojai, savo kailiu nepatyrę, ką reiškia važiuoti dviračiu keliu ir būti aplenktam taip arti, nė negali įsivaizduoti, su kokiomis sąlygomis susiduria pedalus minantys tautiečiai. Vis dėlto, anot V. Rimkaus, norint teigiamų pokyčių, savo indėlį į eismo saugumą turi padaryti ir patys dviratininkai, laikydamiesi Kelių eismo taisyklių.

Inicijuoja pokyčius

Kad šalyje sumažėtų dviratininkams pavojingų situacijų, G. Matiuko teigimu, būtini ir įstatymų pokyčiai.

„Kol Kelių eismo taisyklėse bus vietos interpretacijoms, tol egzistuos didelė spraga ir dviratininkų padėtis bus pavojinga – ypač kalbant apie lenkimą. Dėl šios priežasties socialine iniciatyva „Pusantro metro“ siekiame atkreipti dėmesį į keliuose kylančius pavojus. Norime, kad Kelių eismo taisyklėse įsigaliotų konkreti – 1,5 metro atstumo – dviratininkų lenkimo taisyklė, kurios būtų paisoma lenkiant ar apvažiuojant dviratininkus“, – sako G. Matiukas.