Dalijimasis elektromobiliais: ar užsikrėsime Utrechto pavyzdžiu?

Ambicingas planas

ES valstybėms narėms yra numačiusi įsipareigojimus ateityje pakeisti savo energetinius šaltinius atsinaujinančiais ištekliais. Kai kurios valstybės jau dabar gali pasigirti puikiais rezultatais. Pavyzdžiui, viena ekologiškiausių valstybių Europoje – Nyderlandai – iki 2030 metų planuoja visiškai atsisakyti tradicinės energetikos ir naudoti tik vėjo, saulės bei kitokius atsinaujinančius išteklius. Nemažiau ambicingų tikslų turi ir šios šalies savivaldybės, tarp jų – Utrechto miestas.

Šiuo metu Utrechte kuriamas didžiulis projektas, kuriuo siekiama didinti saulės energijos naudojimą namų ūkiuose bei įmonėse. Numatoma, kad visas miestas bus sujungtas į vieną tinklą, kuriame veikiantys subjektai galės tarpusavyje dalytis jų namuose pagaminama energija. Įdomu ir tai, kad prie šio tinklo planuojama prijungti automobilių nuomos kompaniją, veikiančią panašiu principu kaip "CityBee" Lietuvoje. Projekto unikalumas pasižymi tuo, kad automobiliai galės ne tik pasikrauti, bet ir atiduoti energijos gyvenamiesiems namams. Norima tokių automobilių tinklą išplėsti iki 25 tūkst. elektromobilių, taip sukuriant atsvarą nuosaviems automobiliams, kurių dabar mieste naudojama apytiksliai 100 tūkst. Idėjos sumanytojai tikisi, kad tai paskatins Utrechto gyventojus atsisakyti privačių neekonomiškų ir neekologiškų automobilių.

Roma nebuvo pastatyta per dieną", tad nuo kažko pradėti turėtume jau šiandien.

Svarbu nuoseklumas

Augant dalijimosi ekonomikos galimybėms ir potencialui, planuojama, kad miestiečiai nuosavo automobilio vairą rinksis tik itin retais ir išskirtiniais atvejais. Mieste (ir visame regione) greta automobilių dalijimosi paslaugos, taip pat vystoma ir daugybė kitų transporto infrastruktūrų – dviračiai, traukiniai bei elektriniai autobusai. Be to, automobilių judėjimas daug kur ribojamas, siekiant ne tik išlaikyti miesto ekologiškumą, bet ir suteikti užtektinai vietos viešosioms erdvėms.

"Utrechto miesto sėkmę lemia ekologiško vystymosi krypties tęstinumas ir savivaldybės bei įvairių ministerijų bendradarbiavimas, kuriant ilgalaikes miesto plėtros vizijas. Šalia to, gyvybiškai svarbus ir pačių miestiečių bei verslo indėlis. Jų dalyvavimas procese leidžia didinti egzistuojančių inovacijų žinomumą bei padeda geriau atliepti gyventojų poreikius ir problemas kuriant naujas idėjas", – sako Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Tautvydas Pipiras.

Žalios idėjos

O kokia situacija Lietuvos savivaldybėse? Ar sugebėtume sekti šiuo pavyzdžiu bei tapti nepriklausomais nuo baigtinių energijos šaltinių ir inovatyvių sprendimų pagalba harmoningai gyventi su gamta? "Roma nebuvo pastatyta per dieną", tad nuo kažko pradėti turėtume jau šiandien. Gaila, tačiau ilgalaikėms ekologiško miesto plėtros vizijoms tiek savivaldos, tiek nacionalinių rinkimų programose dėmesio skiriama nėra arba jo skiriama nepakankamai. Net ekologiškiausiomis save tituluojančios savivaldybės dažnu atveju apsiriboja naujų dviračių takų nutiesimu ar rūšiavimo konteinerių plėtra daugiabučių kvartaluose. Tai, kas turėtų būti suvokiama kaip būtinieji ir savaime suprantami sprendimai ekologiškesnei kasdienybei, mūsų krašte dažnai pristatomi kaip išskirtiniai nuopelnai vieniems ar kitiems savivaldos šeimininkams.

Dar prieš kelerius metus Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius, įgyvendindamas ne vieną ekologinį projektą, tikėjosi, kad Kaunas iki 2016 m. taps Europos žaliąja sostine (Europos Komisijos vykdoma iniciatyva). Praėjus trejiems metams ne tik Kaunas, bet ir joks kitas Lietuvos miestas nepriartėjo prie šio tikslo.