Automobilių pardavėjai sukčiais virs ne savo noru

Nuo lapkričio turi įsigalioti Civilinio kodekso pataisos, paspęsiančios spąstus daugybei automobilių pardavėjų: jiems teks ne savo noru meluoti arba fantazuoti. Tokios absurdiškos tvarkos nėra jokioje kitoje šalyje.

Pataisos palies visus

Mašiną parduodantys savininkai nuo lapkričio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyse turės įrašyti ne tik automobilių ridos duomenis, bet ir trūkumus bei eismo ar kitus įvykius, kuriuose per paskutinius penkerius metus dalyvavo parduodamos transporto priemonės. Automobilių pardavėjai sutrikę – nurodyti penkerių metų istoriją dažnai gali būti tiesiog neįmanoma, todėl teks fantazuoti arba nerašyti nieko.

"Gal atrodo, kad tai tik iš automobilių perpardavimo besiverčiančių pardavėjų problema. Tačiau pataisos palies visus – šiandien mes pirkėjai, rytoj – pardavėjai", – kalbėjo dalį Kauno automobilių turgaus valdančios bendrovės "Varanas" direktoriaus Valentinas Naujanis.

Istorija nutrūksta užsienyje

"Jeigu aš turiu automobilį trejus metus, iš kur man ištraukti istoriją apie dar dvejus?" – tokie svarstymai šiuo metu aktualūs automobilių pardavėjų diskusijoje.

Nei Lietuvoje, nei užsienio šalyse nėra duomenų bazių, kuriose būtų kaupiami visi automobilių istorijos faktai. Paprasčiau tais atvejais, kai parduodamas automobilis yra apynaujis. Garantinio automobilių aptarnavimo laikotarpio metu duomenys dažniausiai yra kaupiami specializuotuose priežiūros centruose, tačiau po penkerių metų istorija dažniausiai nutrūksta. Statistika byloja, kad į Lietuvą atkeliaujantys ne nauji automobiliai vidutiniškai yra dešimties metų, tad tokių mašinų istorijos išsiaiškinimas dažnai gali tapti neįmanoma misija.

"Pasibaigus garantiniam mašinos aptarnavimo laikotarpiui net ir vokiečiai į specializuotus servisus nebevažiuoja – neapsimoka, todėl po penkerių metų istorija nutrūksta", – aiškino automobilių pardavėjas Audrius Urbietis. Kaunietis mašinų pardavimo srityje yra sukaupęs didelę patirtį, Kauno automobilių turguje jis turi mašinų pardavimo aikštelę, tačiau teigia nežinantis, kaip atkapstyti net ir sau perkamos mašinos praeitį.

"Neseniai pats rinkausi mašiną, o kol suradau tinkamą, pakeičiau keturias. Viena buvo nepatogi, kitos techninė būklė netenkino. Ir nė vienos iš jų visos istorijos nesužinojau, tad net ir norėdamas nebūčiau jos galėjęs papasakoti ir būsimiems savininkams", – aiškino A.Urbietis.

Trūkumų sąrašo dar nėra

Mašinų pardavėjus taip pat erzina tai, kad iki šiol nėra aišku, kokius transporto trūkumus teks nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje. Teisės dokumentuose rašoma, kad nurodomų trūkumų sąrašą patvirtins "Vyriausybė arba jos įgaliota institucija". Tokio sąrašo dar nėra.

"Ar aš esu geras automobilių žinovas, kad galėčiau surašyti visus trūkumus? Kaip tai padaryti neapsilankius pas meistrus servise? Gal meistro parašas bus privalomas? Pataisos įsigalioja po kelių savaičių, o atsakymų į tokius klausimus dar nėra", – stebėjosi V.Naujanis.

Pataisų iniciatoriai deklaravo, kad naujoji tvarka prisidės drausminant nesąžiningus pardavėjus, tačiau ir šiuo metu apgauti pasijutę pirkėjai gali susigrąžinti už netvarkingą mašiną sumokėtus pinigus.

Siūlo neišradinėti dviračio

"Taip pat neaišku, kam sugalvotas būtent penkerių metų laikotarpis. Jei prieš šešerius metus automobilis pateko į milžinišką avariją, po kurios buvo surinktas iš dalių, to nurodyti nebereikia", – Civilinio kodekso pataisomis stebėjosi V.Naujanis.

Pardavėjai daugiausia atsakomybės už parduodamas transporto priemones prisiima Vokietijoje, tačiau net ir ten senų istorijų surašyti nereikia. Tiesa, Vokietijoje automobilį reikalaujama parduoti su garantija, tačiau tik tuo atveju, kai pardavėjas – juridinis asmuo.

V.Naujanis teigė, kad automobilių pardavėjai nėra kategoriškai nusiteikę prieš prievolę pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti skaudžius mašinos istorijos faktus, tačiau aprašomas laikotarpis turėtų sutapti su tuo periodu, kurį savininkas mašiną turėjo.

"Kam išradinėti dviračius, jei galima pasinaudoti jau nusistovėjusiomis tvarkomis ES. Pavyzdžiui, vokiškuose pirkimo-pardavimo dokumentuose reikia nurodyti trūkumus, kurie atsirado pardavėjui esant mašinos savininku", –  pasakojo A.Urbietis.

Tokiai praktikai pritaria ir kai kurie politikai. Seimo narys Eligijus Masiulis įregistravo atitinkamą Civilinio kodekso pataisą, kuria pabrėžiama, kad pardavėjas duomenis turi deklaruoti tik už tą laikotarpį, per kurį jis buvo transporto priemonės savininkas. Pataisą šiuo metu svarsto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o parlamentarai dėl pakeitimų turėtų balsuoti kitą savaitę.

"Mano siūlomas pataisas prašome nagrinėti skubos tvarka, kol neįsigaliojo reikalavimas surašyti penkerių metų istoriją", – kalbėjo E.Masiulis.

Klastoja ir vokiečiai

Kitą savaitę Seimas turėtų svarstyti ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios įteisintų  baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių ridos suklastojimą, neteisėtą odometro sunaikinimą ar pakeitimą. Pagal teikiamą projektą asmeniui, suklastojusiam transporto priemonės ridą, neteisėtai sunaikinusiam ar pakeitusiam transporto priemonės odometrą, grėstų bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už šią veiką atsakytų ir juridinis asmuo.

Pataisas parengęs Seimo narys Kęstutis Masiulis teigia, kad Lietuva yra bene vienintelė šalis Europoje, kurioje kone legaliai leidžiama klastoti automobilių ridą, o tai yra ne tik paprastas pirkėjo apgavimas, bet ir kelia realią grėsmę, nes daug kilometrų įveikę automobiliai nebe tokie saugūs.

Seimo narys teigia, kad pritarus pakeitimams, teisėsauga įgytų teisę bausti tokia veikla užsiimančius asmenis. Dėl to sumažėtų ridos klastojimo atvejų, o pirkėjų interesai būtų geriau apsaugoti.

V.Naujanis pasakojo, kad odometro duomenų keitimas išties yra didelė problema, o klastotojai iškraipo rinką – už mažai nuvažiavusius automobilius Vakarų Europoje mokama daug daugiau, tačiau Lietuvoje juos tenka parduoti už tą pačią kainą,  kaip ir daugiau nuvažiavusius, nes pastarųjų odometrų duomenys yra suklastoti.

"Kontrolė reikalinga, tačiau užkrauti atsakomybę pardavėjui dažniausiai nebus sąžininga", – įsitikinęs V.Naujanis. Jis pasakojo, kad labai dažnai ne nauji automobiliai jau atvažiuoja suklastotais odometrų duomenimis. Prieš porą metų skelbta, kad odometrų duomenys suklastoti kas trečiame Vokietijoje parduodamame automobilyje. "Vokietijoje tai gal ir nėra taip paplitę, bet Italijoje ar Prancūzijoje toks klastojimas yra įprastas reiškinys", – pasakojo V.Naujanis.

Įsiteisėjus pataisoms, su nenumatytomis problemomis gali susidurti ne tik pardavėjai, bet ir mašinas remontuojantys meistrai. Odometrai neretai keičiami su spidometrais šiems sugedus. Kaip tokį keitimą reikės įteisinti, kol kas niekas neaiškina.