Antikvarinės mašinos Lietuvoje kainuoja per brangiai

Rinka

Antikvarinės mašinos Lietuvoje kainuoja per brangiai

Analizuodamas Europos senovinių automobilių rinką, nenoromis pradedi ją lyginti su Lietuva. Maža to, kad Lietuvoje mažai senovinių automobilių ir motociklų, 90 proc. jų iš ką tik nepriklausoma tapusios šalies pusvelčiui buvo išvežta į Vakarus.

Susidariusią tuštumą senovinių automobilių rinkoje užpildė 1950-1970 metų automobiliai. Vėliau kainos pradėjo “šokinėti”. Lietuvoje likusių automobilių kainos pradėjo didėti ir tapo nerealios. Už nerestauruotą prieškario opelį prašoma 10 tūkst. Lt, už metalo laužui tetinkantį “GAZ-21” - tūkstančio litų. Tokios kainos nelogiškos, neatitinka realios paklausos.

Mūsų kolekcininkai kasdien darosi išmintingesni, nes mato, kad Vakaruose susidarė senovinių mašinų perteklius, Europoje jos kainuoja mažiau nei Lietuvoje. Šias išvadas patvirtina specializuoti žurnalai “Classic motor” (Švedija), “Chrom und Flamen” (Vokietija), “Classic car” (Didžioji Britanija). Žinoma, tai nepasakytina apie antikvarinius ir retus automobilius. Jų kainos - tradiciškai didelės, nes antikvarinis (senesnis kaip 70 metų), ypač unikalus automobilis - naudingai investuotas kapitalas.

Sprendžiant iš žurnalo “Classic car”, Didžiojoje Britanijoje paieškojus galima išvysti įdomių ir pigių automobilių. 1977-1980 metų rodsterį “Triumph Speetfire” galima įsigyti už 1000-1900, 1980 metų sportinį “Jenson” - už 1200, 1972-1975 metų “MG” - už 995-2900, “Volvo 1800EC” - už 2200 svarų sterlingų. Gegužės numeryje pigiausias sportinis automobilis buvo “Alfa Romeo” už 795 svarus sterlingų. Nedidelių automobilių “Morris Minor”, primenančių pobedą, galima įsigyti po 500-1000 svarus sterlingų.

O kaip garsieji “Rolls Roice”, nauji kainuojantys 200 tūkst. svarų sterlingų ir daugiau? Aštuntojo dešimtmečio pabaigos “Silver Shadow” modelio egzemplioriai kainuoja 10-12 tūkst., 1980 metų “Silver Spirit” - 14 tūkst. svarų sterlingų. Pigiausias pasirodė 1976 metų “Shadow one” modelis - 8900, o tas pats 1971 metų modelis, kurį reikia perdažyti, - tik 5 tūkst. svarų sterlingų. Atsižvelgiant į britų atlyginimus, tokias kainas galima laikyti juokingomis.