2021-ųjų paradoksai: sunkumų daugėjo, bet pelnai nesitraukė

Aplenkė net bitkoiną

Vienas didžiausių JAV žiniasklaidos kanalų CNBC prieš keletą dienų paskelbė, kad bene pelningiausia investicija 2021-aisiais tapo naudoti automobiliai. Rinkos analitikas Jimas Bianco apskaičiavo, kad jų kaina vien per pastaruosius keturis mėnesius išaugo apie 20 proc. Pagal šiuos rodiklius buvo aplenkti ne tik populiariausi akcijų biržos produktai, bet ir kur kas rizikingesnės investicijos į žinomiausią kriptovaliutą – bitkoiną.

Drastiškas naudotų automobilių brangimas siejamas su jų gamybos sektoriaus problemomis. Šiai sričiai itin atsiliepė puslaidininkių, naudojamų daugelyje elektroninių prietaisų, deficitas. Dėl technologinių problemų ir sulėtėjusios logistikos vartotojams tapo kur kas sunkiau seną transporto priemonę pakeisti naujesne.

Šia prasme kiti metai numatomi ne ką geresni. Pasak vieno didžiausių JAV bankų „JPMorgan“ analitikų, jau ištisus metus užsitęsęs puslaidininkių, naudojamų mikroschemose, trūkumas įvairioms pramonės šakoms, tarp jų ir automobilių gamybai, atsilieps dar bent iki 2022-ųjų vidurio.

Mikroautobusai – deficitas

JAV rinkos tendencijos neretai skiriasi nuo europietiškų, ypač Lietuvos, realijų. Tačiau šiuo atveju jos gana panašios.

„Metai buvo tikrai sudėtingi. Tiesa, daugelis Lietuvos įmonių džiaugiasi pelnais ir augimu“, – 2021-uosius apibendrino Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

Pasak jo, mūsų šalies bendrovėms, prekiaujančioms naudotu transportu, 2021-aisiais dirbti buvo sunkiau nei prieš keletą metų. Pandemijos suvaržymai ribojo logistikos tempus, o kylant automobilių kainoms, prekeivių išlaidos taip pat didėjo, todėl jie buvo priversti jas kelti pirkėjams.

„Iš esmės mūsų įmonių pelno marža nekito, keitėsi tik kainos“, – pabrėžė V.Baršys.

Pardavėjams tapo sunkiau rasti tinkamą prekę, kurią galėtų pasiūlyti pirkėjams. Ypač tai smogė komerciniam transportui. Pavyzdžiui, jei prekių išvežiojimo ar krovinių pervežimo įmonė Lietuvoje dabar norėtų įsigyti naują mikroautobusą, užsakymai jam gali būti išvis nepriimami arba laukimo laikas bus neadekvačiai ilgas.

Nepasiruošė: įvedus savininko deklaravimo kodą, prie „Regitros“ durų nusidriekė didžiulės eilės. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ridos gerokai išaugo

Šiemet tiek lietuviai, tiek Vakarų Europos vairuotojai, nesulaukdami naujų automobilių ar jų tiesiog neįpirkdami, ilgiau nekeitė savo senų automobilių, taip sudarydami deficitą antrinėje rinkoje.

„Lietuvos situaciją sunkina tai, kad mūsų bendras automobilių parkas yra labai senas. Deficito sąlygomis jis paseno dar labiau. Anksčiau žmogus naudotą automobilį parduodavo matydamas, kad į jo remontą greitai teks investuoti didesnę sumą. Šiemet ta pardavimų grandinė buksavo, nes pigiai pardavęs seną, naujesnio taip lengvai nebeįpirksi – jis kainuoja brangiau nei prieš kelerius metus, o ir pasiūla bus skurdesnė“, – dėstė V.Baršys.

Galbūt kažkam atrodo, kad prekeiviams šiemet buvo aukso amžius.

Kai kurie modeliai Lietuvoje brango apie 10 proc., bet buvo ir tokių, kurių kaina kilo beveik 20 proc. Anksčiau mūsų verslininkas Vakaruose tą patį modelį nupirkdavo už 10 tūkst. eurų, o dabar už jį reikia pakloti 12–13 tūkst.

„Galbūt kažkam atrodo, kad prekeiviams šiemet buvo aukso amžius. Taip, jis iš tiesų būtų, jei iš anksto prisipirktum daug automobilių ir jie brangtų tiesiog stovėdami tavo sandėlyje. Tačiau bėda ta, kad kilo ne tik pardavimo Lietuvoje, bet ir pirkimo Vakaruose kaina, todėl pelno procentas liko panašus“, – aiškino pašnekovas.

Didžiausią Lietuvoje automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovo Valentino Naujanio pastebėjimu, lietuviai prekeiviai, nuvažiavę, pavyzdžiui, į Belgiją, anksčiau nesunkiai rasdavo Lietuvos rinkai tinkamų automobilių, kurių rida maždaug 150 tūkst. km. Šiemet paieškoms jau tekdavo sugaišti gerokai daugiau laiko, nes dėl naujų automobilių pasiūlos trūkumo ir atitinkamo brangimo belgai neskubėdavo atsikratyti sena transporto priemone, kol ji neprisuks 200 ar 250 tūkst. km.

Vismantas Baršys

Karas tęsis ir šiemet

Dar viena nueinančių metų aktualija – kasmetis taršių automobilių mokestis. Pagal pirminius planus, jis įsigalios nuo 2023-iųjų, bet priimtas turėjo būti dar šiemet. Nors projektas sulaukė Vyriausybės pritarimo, tačiau paskutiniu momentu buvo apsigalvota. Gruodžio viduryje nuspręsta atidėti įstatymo svarstymą Seime iki ateinančio pavasario.

Vieni valdančiosios daugumos atstovai atidėjimą teisino techniniais niuansais, kiti pripažino, kad įstatymą dar reikia gerokai tobulinti.

Beveik niekas neabejoja, kad taršos mokestis 2022-aisiais bus priimtas.

Vis dėlto verslo atstovai mano kiek kitaip. Pasak jų, tikėtina, kad politikai pabūgo neigiamų reakcijų, kurias sukeltų šis įstatymo priėmimas būtent šiuo politiškai ir socialiai įtemptu metu. Kita vertus, beveik niekas neabejoja, kad taršos mokestis 2022-aisiais bus priimtas.

„Taršos mokesčio įstatymas, koks buvo paruoštas šiemet, buvo ydingas. Tai dirbtinis baubo darymas iš dyzelinio automobilio. Juk akivaizdu, kad šiuolaikinis dyzeliu varomas automobilis gali būti nedaug taršesnis nei elektromobilis, ypač žinant, kiek tarši yra elektromobilių gamyba bei utilizacijos procesas. Norėtųsi, kad 2022-aisiais, tobulinant įstatymo projektą, būtų tariamasi su žmonėmis, o ne nuleidžiama iš viršaus eilinė mokesčių rinkliava“, – kalbėjo V.Baršys.

Paieškos: lietuviai Belgijoje anksčiau nesunkiai rasdavo tinkamų mašinų, su 150 tūkst. km rida, o šiemet ji išaugo maždaug perpus. Evaldo Šemioto nuotr.

Lenkijos pavyzdys netiks

Jam pritarė ir Kauno turgaus vadovas V.Naujanis. Tiesa, jis pastebi, kad, nepaisant valdžios diegiamų ekologiško, bet brangaus transporto madų, paprastas lietuvis neskuba joms pasiduoti.

„Žmogus vis tiek pirmiausia orientuojasi į savo turimą pinigų sumą. Tarkime, jei turi 3–4 tūkst. eurų, ieško kiek galima geresnio dyzelinio ar benzininio automobilio už tą sumą. Aišku, kad gero elektromobilio už tiek pinigų neįpirksi. Kitas dalykas, kad nėra naudotų pigių elektromobilių pasiūlos. Tad net ir norėdamas būti ekologiškas pirkėjas nelabai ką ras“, – vardijo V.Naujanis.

Galbūt norima padaryti, kad visa Lietuva persėstų į mažalitražes skardines, kurių kadaise buvo pilna Lenkija.

Pasak jo, smarkiai apmokestinant taršius automobilius, neatsižvelgiama į realią lietuvių perkamąją galią.

„Galbūt norima padaryti, kad visa Lietuva persėstų į mažalitražes skardines, kurių kadaise buvo pilna Lenkija. Pamenate, kaip prieš keletą metų ten po kelius zujo tūkstančiai mažų vietos gamybos fiatukų. Bet jie palaipsniui dingo, o pas mus apskritai nėra pigių vietinės gamybos automobilių. Tad iš plačioms masėms įperkamų transporto priemonių lieka dviračiai ir paspirtukai“, – ironizavo automobilių verslo atstovas.

Reforma kainavo postą

Nemažai sumaišties į nueinančius metus įnešė ir nesusipratimai dėl gegužės pradžioje Lietuvoje įvesto unikalaus savininko deklaravimo kodo (SDK). Jis tapo privalomas kiekvienam mūsų šalyje esančiam automobiliui. Naujoji transporto priemonių savininkų apskaitos sistema buvo įdiegta siekiant pažaboti „šešėlį“ automobilių prekybos rinkoje.

Pirmosiomis savaitėmis, norėdami išsiimti šį kodą, tūkstančiai vairuotojų šturmavo valstybės įmonės „Regitra“ atstovybes, kurios buvo nepasirengusios priimti milžiniškai išaugusius klientų srautus. Skambučių srauto neatlaikė ir įmonės telefonų linijos bei interneto portalas. Žmonės eilėse laukė ištisomis paromis, o reikiamų paslaugų sulaukdavo tik antruoju ar trečiuoju bandymu. Dėl kilusios sumaišties birželio pradžioje iš pareigų pasitraukė „Regitros“ generalinis direktorius Dalius Prevelis.

„Perpardavinėtojai naują tvarką išsiaiškino gana greitai ir rado būdų, kaip prie jos prisitaikyti. Paprastiems žmonėms kilo daug neaiškumų. Akivaizdu, kad šiai reformai nebuvo tinkamai pasiruošta“, – naujovių poveikį pasvėrė V.Naujanis.

Valentinas Naujanis

Gelbėjo ukrainiečiai

Chaosas „Regitroje“ turgaus klientams taip pat atsiliepė, nes sulėtino sandorių sudarymo procedūras. Vietiniai klientai į turgų buvo aktyviau sugužėję metų pradžioje, kai dar pernai įvedus vienkartinį taršos mokestį, kurį nuo 2023-iųjų pakeis jau minėtas kasmetis mokestis, ieškojo mažiau taršių automobilių.

Nueinančiais metais, kaip ir pernai, automobilių turguje pagrindiniai pirkėjai buvo ukrainiečiai. Net ir prieš pat šventes jie zujo po turgų, rinkdamiesi transporto priemonę, kurią siuntė į tėvynę. Tarp pirkėjų buvo ir nemažai Lietuvoje kitus darbus dirbančių ukrainiečių, kurie ieškojo automobilio sau. Šios šalies prekeiviams situaciją palengvino ir Ukrainoje sumažinti muito mokesčiai. Todėl šiemet ukrainiečiai automobilius iš Lietuvos ėmė gabenti ne po vieną du, o pakrovę pilnus automobilvežius.

Anot V.Naujanio, šiek tiek pavienių automobilių iš Kauno buvo išvežama ir į Donecko Respublika pasivadinusią teritoriją, kurioje galioja ne ukrainietiški įstatymai bei mokesčiai. Tačiau iš esmės naujų prekybos krypčių šiemet neatsirado. Anksčiau populiarias Centrinės Azijos šalių kryptis dar prieš keletą metų nubraukė pasikeitusi šių valstybių mokesčių politika. Tiesa, pavieniai prekeiviai iš Kirgizijos turguje sukinėjasi ir dabar. Jie noriai renkasi krovininius autobusiukus, kurių poreikis jų šalyje yra didžiulis, nes dėl prastų kelių automobiliai greitai genda ir juos reikia keisti naujesniais.

Šių metų pabaigoje pagrindinėje, lankomiausioje, Kauno turgaus dalyje pasiūla nusistovėjo maždaug ties 300 automobilių riba. Dar prieš keletą metų siūlomų automobilių skaičius siekdavo 1,2 tūkst. Dar maždaug 1 tūkst. transporto priemonių pirkėjų laukia greta turgaus esančiose prekybos aikštelėse.