Prisidėjo ir solistas
Su LAK – seniausia Lietuvos automobilininkus vienijančia visuomenine organizacija – susiję garsaus operos solisto Kipro Petrausko, pirmojo šalies prezidento Antano Smetonos, legendinio lenktynininko Stasio Brundzos ir daugelis kitų pavardžių.
Nors pirmasis automobilis Lietuvoje įregistruotas buvo dar 1896 m., tik 1925-ųjų pabaigoje garsūs Lietuvos visuomenės veikėjai Kipras Petrauskas, Liudas Daukša, Silvestras Žukauskas, Anatolijus Rečka ir kiti ėmėsi ryžtingesnių veiksmų kuriant nacionalinį automobilių klubą. Netrukus grupelės entuziastų pastangas vainikavo 1926 m. kovo 20 d. įregistruoti Lietuvos automobilių klubo įstatai.
Tarp daugelio su eismu ir automobilizmu susijusių klausimų LAK ėmė rūpintis automobilių ir motociklų lenktynių organizavimu. Svarbiausiu klubo renginiu tapo jį iki šiol tebegarsinančios tradicinės lenktynės „Aplink Lietuvą“ šalies Prezidento taurei laimėti.
Švęs muzikiniame teatre
Kitą savaitę LAK rengiasi triukšmingai paminėti savo 100-metį. Spalio 1 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre rinksis praeities ir dabarties automobilių sporto žvaigždės.
Dabartinis LAK prezidentas Rolandas Dovidaitis užsibrėžė ambicingą tikslą – sukviesti visus buvusius klubo vadovus ir Prezidento taurės laimėtojus, todėl pats čiupo į rankas telefoną ir paskambino ne vienai dešimčiai automobilių sporto meistrų. Tikėtina, kad iš didžiulio kviestųjų būrio į renginį atvyks ne visi, tačiau visuomenei ir automobilizmui nusipelniusių veidų tikrai netrūks.
Be kita ko, jubiliejuje laukiama ir Seimo pirmininko, kelių ministrų, keliolikos miestų ir rajonų merų. Renginio organizatoriams pavyko suderinti, kad būtent tą vakarą Muzikinio teatro kūrėjai pristatytų premjerą, tad renginio svečiai pirmieji išvys dviejų dalių miuziklą „Šrekas“.
Žengė į tarptautinę areną
„Buvo nelengva, bet pavyko suderinti techniką, sportą ir kultūrą. Dėl 100-mečio renginio tikrai verta pasistengti“, – sakė R. Dovidaitis.
– Kaip plačiajai visuomenei papasakotumėte, kas yra LAK ir kuo jis skiriasi nuo kitų panašių organizacijų?
– Šiais laikais dauguma lietuvių yra vairuotojai arba jiems prijaučiantys. Užtenka paskaičiuoti kiek žinovų atsiranda per Dakaro ralį. Kai kurie net geriau už lenktynininkus žino, kaip reikėjo įveikti kurią nors trasos atkarpą. Tad mūsų klubas vienija visus automobilių entuziastus. LAK, pirmiausia, išsiskiria savo istorija. Tai seniausia Lietuvos automobilininkus vienijanti visuomeninė organizacija. Kai pagalvoju, kad trylika metų vadovauju tokiai senai organizacijai, net pačiam sunku patikėti. Žinoma, kai klubas buvo steigiamas, jis vienijo mažą žmonių grupę, elitą, kuris galėjo sau leisti įsigyti automobilį. Jam priklausė ir A. Smetona, 1931 m. pradėjęs Prezidento taurės tradiciją ir pats dalyvavęs ralyje „Aplink Lietuvą“. Tuomečiai klubo nariai orientavosi į Europą, kuri diktavo automobilizmo, eismo taisyklių madas. Iš to laikotarpio lenktynininkų išsiskiria Pranas Hiksa, laimėjęs pirmuosius du ralius, dalyvavęs prestižiniame Monte Karlo ralyje. Jis buvo iniciatyvus žmogus, inžinierius, tobulinęs techniką ne tik ant žemės, bet ir aviacijos srityje.
Sovietmečiu autoklubo veikla buvo integruota į sovietinį DOSAAF. Tačiau ir tada tokie entuziastai kaip daugkartiniai SSRS čempionai Arvydas ir Kastytis Girdauskai, legendinis Stasys Brundza neleido užgesti lietuviško autosporto tradicijoms. 1988 m. LAK buvo atkurtas, o vėliau buvo atkurta ir jo narystė Tarptautinėje automobilių federacijoje (FIA).
– Kuo dabar užsiima Jūsų vadovaujamas LAK?
– Yra kelios veiklos kryptis. Pirmiausia, mes tęsiame daugiau nei 90 metų trunkančią tradiciją organizuoti ralį „Aplink Lietuvą“. Taip pat siūlome įvairias iniciatyvas tobulinant eismo tvarką. Ankstesnis klubo prezidentas S. Brundza rodė didelę iniciatyvą teikdamas pasiūlymus saugaus eismo tematika. Pamenu, kaip jį palaikydavo tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas, bet vėliau dauguma tų pasiūlymų kažkaip užklimpdavo biurokratinėse pinklėse – tai „Regitros“, tai dar kokiose. Tiek dėl bandymo Lietuvoje suteikti tarptautines teises trečiosioms šalims, tiek dėl kai kurių niuansų su vadinamaisiais alkoblokais automobiliuose. Tiesa, reikia pažymėti, kad dabar jaučiame Susisiekimo ministerijos dėmesį, norą mus įtraukti į saugaus eismo temų aptarimą. Tai džiugina.
– Vis dėlto ryškiausia Jūsų veiklos sritis – ralis „Aplink Lietuvą“. Kaip per tiek metų keitėsi jo formatas?
– Nors raliui daugiau nei 90 metų, šiemet įvyko dar tik 35-osios lenktynės. Nepriklausomybės laikais spėta surengti keturis ralius, sovietmečiu jie nevyko, o 1996 m. varžybos buvo atnaujintos.
Didžiausios permainos įvyko pastaraisiais metais. Kadangi greičiu ir pavojingais viražais negalime prilygti tituluočiausių profesionalų raliams, teko paieškoti formato, kad liktume įdomūs ne tik lietuviams, bet ir svečiams iš užsienio. Tad 2025 m. tapome visiškai kitokio formato raliu. Dabar tai tikslaus važiavimo ralis, kuriame dėl Prezidento taurės varžosi tiek elektromobiliai, tiek standartiniai, tiek ir istoriniai bolidai, suskirstyti į dvi klases: „Youngtimer“ ir „Oldtimer“. Mūsų trasa prasideda Kaune, driekiasi per visus Lietuvos regionus ir finišuoja Vilniuje, šalia prezidentūros. Pagrindinį apdovanojimą – Prezidento taurę – tradiciškai įteikia šalies vadovas. Anksčiau tai darydavo A. Brazauskas, vėliau – Valdas Adamkus, dabar – Gitanas Nausėda.
"ECO Rally Cup Lietuva" yra įtrauktas į oficialų FIA varžybų kalendorių ir tapo pasaulio taurės dalimi. Šiemet pritraukėme net trylikos Europos šalių sportininkus. Jų atsiliepimai buvo itin palankūs, visi pabrėžė itin aukštą organizavimo lygį ir puikias gyvenimo sąlygas.
– Ar LAK šimtmetį įamžinsite tik renginiu spalio 1 d. Muzikiniame teatre?
– Anaiptol. Šiai sukakčiai ruošėmės iš anksto. Išleidome kapitalinį autoriaus Juozo Mažeikio leidinį „Lietuvos automobilių klubas: nuo 100-mečio aukštumos“. Jame surinkti unikalūs faktai, dokumentai ir nuotraukos iš visos 100-mečio istorijos. Neslėpsiu, teko prisidėti prie šio leidinio finansavimo. Tokios investicijos yra mano, kaip klubo prezidento, pareiga, kurių beje, tenka prisiimti ne tik jubiliejaus proga. Taip pat pagaminome 100-mečiui skirtą ženklelį. Na, o pirmasis akcentas buvo šių metų ralis.
– Koks Jūsų paties santykis su automobilių sportu?
– Vaikystę ir paauglystę praleidau Žagarėje, Joniškio rajone. Vėliau mokiausi Šiauliuose, kur nebuvo galimybių prisiliesti prie automobilių sporto. Viskas pasikeitė persikėlus į Kauną. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę atsirado finansinių galimybių pagelbėti ralio meistrams. Kai kurie jų tapo Lietuvos ralio čempionais.
Vėliau į lenktynių automobilį sėdau ir pats. Dalyvavau keturių valandų lenktynėse „Nemuno žiede“, netgi sudeginau „Subaru“ variklį. Ir dabar turiu supratimą apie sportinį vairavimą, ekstremalias situacijas, – tai padeda kelyje. Vis dėlto į automobilizmą daugiau koncentravausi kaip rėmėjas ir organizatorius.
– Esate ilgiausiai vadovaujantis LAK prezidentas. Dėl kokių nuopelnų?
– Smagu, kad bendruomenė pasitiki. Nenorėčiau sakyti, kad nuveikiau ką nors išskirtinio, tiesiog esu reiklus tiek sau, tiek kitiems. Man tai yra ne formalios pareigos, o didelė atsakomybė. Žinoma, per tuos trylika metų buvo įvairių laikotarpių. Vieni institucijų vadovai ar ministrai į mus kreipė mažiau dėmesio, kiti – daugiau. Buvome susidūrę ir su biudžeto skylėmis, kurias teko užlopyti. Dabar pavyko vėl atverti bendradarbiavimo su FIA langą, tad tikiu, kad mūsų klubas gyvuos dar ilgai.
– Visuomeninės pareigos ir teorija yra viena. O kokį automobilį vairuojate pats?
– Per gyvenimą esu išbandęs daug įvairių modelių. Buvo laikai, kai norėjosi greičio, išskirtinio komforto. Beveik prieš tris dešimtmečius turėjau vieną prabangiausių „Mercedes“ Kaune. Deja, teko patirti nemalonų incidentą. Supratau, kad tokiai prabangai Lietuvoje dar per anksti. Dabar labiau žiūriu į kainos ir kokybės santykį. Apsistojau ties „Lexus“ modeliais ir esu jais tikrai patenkintas.
Naujausi komentarai