„Vertindami būsto situaciją žiūrime į tris dalykus: ar būsto pakanka, ar jis įperkamas ir kaip veikia aprūpinimas būstu. Svarbiausia žinutė, kurią turime suvokti – vienos būsto problemos identifikuoti negalime. Didmiesčiuose paklausa gali lenkti pasiūlą, kurortuose spaudimą kelia sezoninė ir trumpalaikė nuoma, pramoniniuose miestuose trūksta kokybiško būsto, o mažesnėse savivaldybėse pagrindinė problema gali būti seno būsto kokybė. Todėl ir taikomi sprendimai negali būti vienodi visai Lietuvai“, – apie savivaldybių skirtumus sakė I. Andriulaitytė.
Aplinkos ministrė kvietė savivaldybes ne tik administruoti valstybės nustatytas paramos priemones, bet ir aktyviai kurti būsto politiką.
„Dabar svarbiausia – valstybės ir savivaldos partnerystė, kad prieinamas būstas taptų ne teorine sąvoka, o realia galimybe žmonėms gyventi ir dirbti ten, kur jie nori. Todėl kviečiu savivaldybes ne tik naudotis valstybės siūlomomis priemonėmis, bet ir kartu ieškoti konkrečių sprendimų“, – pabrėžė ji.
Kalbėdama apie galimus sprendimus, aplinkos ministrė siūlė penkias prioritetines priemones, kurių reikia imtis, kad situacija dėl būsto Lietuvoje pasikeistų. Anot jos, būtina:
- Plėsti savivaldybių būstą – suteikti savivaldybėms daugiau galimybių spręsti, kam ir kaip skirti prieinamą būstą.
- Įtraukti privatų būstą – savivaldybės galėtų išsinuomoti privačius butus ir juos išnuomoti gyventojams.
- Būstą vystyti kartu su privačiu sektoriumi – kurti viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelius.
- Mažinti spekuliacinę paklausą – svarstyti didesnius mokesčius ne pirmam būstui didmiesčiuose ir kurortuose.
- Į būsto plėtrą įtraukti savivaldybes – savivaldybės galėtų prisidėti žeme ar infrastruktūra, o dalis naujai pastatytų būstų būtų skiriama prieinamam būstui.
2025–2026 metais atliktas išsamus Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimas parodė, kad apie 87 procentai namų ūkių gyvena nuosavame būste, tačiau būstui įsigyti, skiriant 40 procentų darbo užmokesčio, vidutiniškai reikėtų apie 13 metų.
Savivaldybių būstas sudaro tik apie 1,5 procento, socialinis – apie 1 procentą būsto fondo, o ilgalaikių nuomos sutarčių dalis siekia vos apie 1 procentą. Tai rodo, kad problema apima ne tik kainą, bet ir pasiūlą, nuomos rinką, būsto kokybę ir esamo fondo panaudojimą.
Būsto prieinamumo indeksas yra viešai prieinamoje būsto prieinamumo švieslentėje. Joje galima stebėti rodiklius, lyginti savivaldybes ir rodiklių kaitą.
(be temos)