„Vakarų Baltijos laivų statykla“ – ant bangos

Žvilgtelėjus į „Vakarų Baltijos laivų statyklą“, kur verda darbai, gali pagalvoti, kad laivų statybos versle visi su pasaulinės laivybos nuosmukiu susiję sunkumai liko praeityje. „Vakarų Baltijos laivų statykla“ sukasi tame laivų statybos segmente, kuris itin reikšmingas Europos ir pasaulinei ekonomikai.

Gamybos apimtys nuolat auga

„Jau esame suformavę 2016 metų užsakymų portfelį, pasirašome darbų sutartis net 2017-iems. Matome laivų statybos sektoriaus perspektyvas. Nors ir šiandien galime į darbą priimti apie 100 laivų korpusų surinkėjų ir suvirintojų“, - kalbėjo „Vakarų laivų gamyklos“, į kurios grupę įeina „Vakarų Baltijos laivų statykla“, generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

„Vakarų Baltijos laivų statykla“ priklauso „Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupei, kuri yra didžiausio Estijos inžinerinės pramonės koncerno „BLRT Grupp“ dalis. 

Kasmet „Vakarų Baltijos laivų statykla“ didina pagaminamos produkcijos kiekį. Šiemet įmonė planuoja  pagaminti apie 13-14 tūkst. tonų produkcijos, 2016-aisiais - virš 16 tūkst. tonų. Atitinkamai ir pajamų augimas kasmet didėja apie 15-20 proc.

„Išlipome iš nesėkmių periodo. Optimizavome gamybą, sudėliojome stiprią strategiją ateinantiems laikotarpiams“, - apie „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ veiklos pagyvėjimo priežastis dalinosi šios bendrovės direktorius Vitalij Frolov.

Pagrindiniai „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ užsakovai yra norvegai ir suomiai. Jų užsakymais suformuotas 2015 m. portfelis, apkrauta gamyba.

Statyba rekordiniais tempais

„Vakarų Baltijos laivų statykla“ žengė į naują laivybos įrangos statybą - kompanijoms „Ocea“ ir „Akva“ iš Norvegijos gamina dirbtinai auginamų lašišų, upėtakių, tunų ir otų šėryklas-baržas.

Barža yra vienas iš žuvivaisos komplekso komponentų. Joje nėra variklio – į stovėjimo vietą ją nutempia vilkikai. Žuvys laikomos vandenyje esančiuose aptvaruose. Prie jų jungiami specialaus plastiko vamzdžiai, kuriais iš baržos į aptvarą tiekiamas pašaras. Baržos gali skirtis žuvų šėrimo sistema, vidaus įrengimu, keliamąja galia ir dydžiu.

Vien 2015 metais „Vakarų Baltijos laivų statykla“ įgyvendins 11 žuvų maitinimo jūrinėse žuvų veisyklose baržų statybos projektų. Šiuo metu jau pastatytos ir užsakovams atiduotos 8 baržos.

Senkant pasaulinio vandenyno ištekliams dirbtinis vertingų žuvų auginimas įgyja vis didesnius mastus.

„Dirbtinis žuvų auginimas labai perspektyvus verslas. Tikimės, kad žuvų šėrimo baržų užsakymų tik daugės. Mes turime savo laivų projektuotojų grupę („Western Baltic Engineering“), patys ruošiame brėžinius, taigi  greitai galime įgyvendinti užsakymus. Pirmąjį baržų statybos projektą įgyvendinę per 7 mėnesius. Šiandien jau galime pasigirti baržą pastatantys per keturis su puse mėnesio. Tai tikrai rekordinis terminas, bet dėl to kokybė nenukenčia. Baržų statybos projektų našumas yra didelis, todėl galime konkuruoti ir kaina. Greitis, kokybė ir kaina - trys pagrindiniai konkurencinio pranašumo banginiai“, - akcentavo V.Frolov.

„Vakarų Baltijos laivų statykla“ pasirengusi įsitvirtinti žuvų šėryklų statybos versle. Tai liudija ir tas faktas, jog ji dalyvavo žuvų veisimo ir auginimo parodoje Norvegijoje „Aqua Culture“. Pristatę savo galimybes ir pajėgumus, Klaipėdos laivų statytojai parsivežė pasirašę dvi sutartis naujų baržų statybai ir daugybę naujų klientų kontaktų.

Kitais metais „Vakarų Baltijos laivų statykla“ planuoja pastatyti ne mažiau kaip 10 žuvų šėryklų-baržų.

Tęsia laivų statybos tradicijas

Kita „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ veiklos sritis – antstatų ir blokų statyba. Jau keletą metų ji klientams iš Suomijos stato kruizinių laivų antstatus ir blokus. Su „Vakarų Baltijos laivų statykloje“ statytais blokais šiandien jau plaukioja naujai pastatytas kruizinis laivas Mein Schiff 4“, kuris Klaipėdoje lankėsi liepos mėnesį, „Mein Schiff 3“, kiti kruiziniai laivai.

Pasaulinio kruizinio laivyno amžiaus vidurkis siekia apie 25 metus. Atėjo laikas atnaujinti laivus. Naujų laivų užsakymų poreikius diktuoja ir naujų kruizinių laivybos linijų atidarymai Australijoje, Kinijos, Okeanijos regionuose.

„Kruizinių laivų statybos augimas numatomas iki 2025 metų. Reaguodami į rinkos pokyčius ir sėkmingai atlikdami klientų iš Suomijos užsakymus, kruizinių laivų antstatų ir blokų užsakymų galime tikėtis dar mažiausiai penkerius metus“, - pastebėjo V.Frolov.

Tirpstant ledynams, įsisavinant naujas šiaurės teritorijas vis populiaresni tampa ledlaužių statybos užsakymai. „Vakarų Baltijos laivų statykla“ pasuko ir į šią sritį, pradėdama statyti ledlaužių blokus ir antstatus.

Tikslas - laivai „iki rakto“

„Norėtume „iki rakto“ Klaipėdos uostui statyti žemsiurbę. Dalyvausime konkurse, kurį netrukus paskelbs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Taip „Vakarų Baltijos laivų statykla“ pratęstų tradicijas statyti laivus Lietuvai“, - svarstė V.Frolov.

„Baltijos laivų statykla“, kurios perėmėja yra „Vakarų Baltijos laivų statykla“, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos jūrų laivininkystei statė laivus „Algirdas“, „Vytautas“, „Gediminas“. Naujausias šios statyklos lietuviškas statinys – mokslinių tyrimų laivas „Mintis“, kurį sėkmingai naudoja Klaipėdos universiteto mokslininkai. Laivų statyklos darbuotojai didžiuojasi Klaipėdos universitetui pastatytu laivu „Mintis“, seka jo veiklą ir projektus, džiaugiasi, kad mokslininkai turi užsakymų.

Nuo 2010 metų, „Vakarų Baltijos laivų statykla“ „iki rakto“ jau pastatė 17 laivų. Tai vilkikai, žvejybiniai traleriai, daugiafunkcinės paskirties laivai, žemsiurbės, baržos.